Knygos pavadinimas jau nieko gero nežada. Sarkazmas. O gal visgi nuoga tiesa? Gerų kaimynų nebūna?

Vis dažniau, žmonės įsigydami namus, ypač, jei tai namas ar kotedžas, nekilnojamo turto agento klausinėja ne tik apie paties namo privalumus, bet ir netoli, ar visai čia pat gyvenančius žmones. Šio nervus kutenančio psichologinio romano naujakuriai, atrodė, apie būsimus kaimynus išsiaiškino viską, ką tik leido interneto platybės, įskaitant teistų asmenų registrus. Bet ar net toks nuodugnus pasiruošimas susitikimui su naujais kaimynais, gali garantuoti ramų ir laimingą gyvenimą naujoje vietoje?

Jauna šeima su dviem mažais vaikais bėgo nuo Stokholmo gyvenimo tempo, ieškodama ramios ir saugios kasdienybės sau ir savo mažamečiams atokesnėje Švedijos dalyje - kur namai dar įperkami ir gali nerakinti durų, kad ir per naktį. Pasirinkusi jaukų kvartalą, kur gatvės žavingai vadinamos pagal Astridos Lindgren knygas, tikėjosi, kad pagaliau jų lauks laimingas gyvenimas, dirbant sau mielus darbus ir stebint augančius vaikus.

Romanas prasideda avarija, per kurią itin sunkiai sužalojama naujakurių mama. Įvykis toks gluminantis ir neįtikėtinas, nes moterį, važiuojančią dviračiu, siaurame įsukimo į kiemą keliuke BMW automobiliu partrenkia jos kaimynė. Vietoje, kur automobilis vos rieda, o kiemo apšvietimas ryškus, moteris sužalojama iki komos būsenos. Nelaimingas atsitikimas? Negi gali būti kitaip?..

Istorijos pasakojimas knygoje dalinamas į dvi eras: iki ir po nelaimės. Būtent taip neretai žmonės dalina savo gyvenimą, įvykus tragedijai ar lemtingam įvykiui. Bet knygoje, šis padalijimas svarbus ne tik dėl to - jis vynioja siūlo galą, atvesiantį prie tos dienos, kas ir kodėl iš tikrųjų įvyko tą nelemtą akimirką. Pasakotojai: partrenktos moters vyras naujakurys Mikelis, avariją sukėlusi kaimynė Žaklina ir jos sūnus, nepritampantis paauglys Fabianas. Trys pasakotojai, trys skirtingi pasauliai, trys skirtingos refleksijos į tai, kas įvyko iki ir po nelaimės.

Klaustrofibiška gyvenamojo rajono istorija - skelbia didžiausias Švedijos dienraštis „Göteborgs-Posten“ ir pataiko į knygos sukeliamų jausmų dešimtuką. Knygą skaityti itin lengva, puslapis verčia puslapį, bet kartu su tuo menamu lengvumu auga siaubas, vyniojant tą siūlo galą, kuris ir atves prie tikrosios tiesos.

Puikus skaitinys švediško stiliaus literatūros mėgėjams. Jau ieškau kitos šio autoriaus knygos „Visiškai eilinė šeima“, kuri psichologinių trilerių mėgėjų pripažinimą M.Edvardssonui pelnė ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir visame pasaulyje. Romanas „Geri kaimynai“ išversta į daugiau kaip 20 kalbų, o autoriaus gerbėjų ratas visame pasaulyje nenustoja plėstis. Plius 1-as į tą ratą - aš.