Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo (Česlovas Milošas, 1911–2004) esė knyga apie Europą Rytų europiečio, rašytojo akimis. Knyga apie tai, kaip būti Europoje ir jaustis europiečiu, kaip nepamiršti vietos, kurioje gimei, būti Europos piliečiu, jausti ir savo krašto, ir jos kultūrų sąveiką, semtis iš to stiprybės. Tai ne politinis traktatas ir ne autobiografinė knyga. Greičiau tai noras nusakyti ypatingą istorinį ir socialinį fenomeną – Rytų europiečio tapatumą – ir kartu mėginimas objektyviai, tarsi iš šalies, per atstumą pažvelgti į savo paties gyvenimą. Rašytojas patraukia skaitytoją pasakotojo talentu, atvirumu ir giliomis įžvalgomis.

Gimtosios Europos originalo kelias į Lietuvą buvo ypatingas: 1959 m. pasirodžiusi Paryžiaus „Kultūroje“, knyga netrukus po vieną puslapį buvo siunčiama įvairiems adresatams siuntiniuose, dažniausiai kaip vyniojamas popierius, ir tai užtruko net pusantrų metų. Nors vienas puslapis vis dėlto prapuolė, knyga keliavo iš rankų į rankas, buvo godžiai skaitoma ir sovietiniais metais neabejotinai bus padariusi didžiulę įtaką ne vienam Lietuvos intelektualui.  

„Gimtoji Europa manyje buvo su savo kalnais, miškais ir sostinėmis, ir tas jausmų žemėlapis man užgožė pernelyg smulkius rūpesčius. Kelerius metus ėjus pirmyn be šviesos, mano pėdos pajuto žemę, ir aš atgavau jėgas gyventi dabar, šią valandą, o joje – jėgas, aukštesnes už visas apokalipses, jėgas, turtinančias ir praeitį, ir dabartį“.
                                                                                                   (Czesław Miłosz)