Ką gi, sluoksnis po sluoksnio atidengėme visus lyties slėpinius. Slėpinį, glūdintį evoliucinėje lyties kilmėje, slėpinį, glūdintį orgazme (vyriškame ir moteriškame), slėpinį, už kurį atsakingas instinktas, seksualumo slėpinį, grožio slėpinį, lyties esmės slėpinį, pagaliau slėpinį, kylantį masinėje sąmonėje, t. y. visuomenės slėpinį. Dabar mes žinome, kodėl „moteris visada teisi“, o „sprendžia vyras“, kodėl „meilė žiauri“ , o vyrus vis dėlto reikia tausoti, kodėl mes – ir vyrai, ir moterys – esame „egoistai“, pagaliau kodėl nesibaigia „lyčių karas“.

                                                                  

                                                      Andrej Kurpatov

 

 

A. Kurpatovas gimė 1974 m. Leningrade, karo gydytojų šeimoje (seneliai taip pat buvo karo gydytojai). 1997 m. baigė karo medicinos akademiją. 1997–1999  m. specializavosi psichiatrijos ir psichoterapijos srityje. Nuo 1999 m. dirbo Pavlovo neurozių klinikoje psichoterapeutu, vėliau – Sankt Peterburgo psichoterapijos centro direktoriumi.

A. Kurpatovas nuo 2001 m. kas pusmetį organizuoja „Klinikinius Pavlovo skaitymus“ – mokslinę praktinę konferenciją, skirtą psichikos problemoms. Šiuo metu dar vadovauja savo įsteigtai psichoterapijos klinikai. 1998 m. A. Kurpatovui gripas komplikavosi neuroinfekcija, ir jis dvejus metus buvo paralyžiuotas. Prikaustytas prie lovos pradėjo rašyti pirmąją savo psichoterapijos populiarinimo knygą „Laimingas savo noru“.