25-oji serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knyga. Antanas Vienuolis, tikr. Žukauskas (1882–1957), per daugiau kaip penkis dešimtmečius aktyvaus kūrybinio gyvenimo įgijo klasiko statusą. Jo prozoje susilieja tautiškas istorijos procesų vaizdavimas ir žmogaus sielos analizė, kupina tuomet novatoriško psichologizmo. Legendos „Užkeiktieji vienuoliai“, apysakos „Paskenduolė“, klasikinių apsakymų ir atsiminimų autorius aukštino dorovę, buvo talentingas kaimo, gamtos vaizduotojas, iškalbus peizažo meistras. Po daugelio metų tai pirmoji A. Vienuolio prozos rinktinė, kurioje kūriniai spausdinami be sovietinių iškraipymų, – beveik visi imami iš prieškarinių leidimų.

Knygą sudarė ir įvadą parašė Juozas Stonys. Paaiškinimai – Juozo Stonio, Virginijos Savickienės.