Ar kada esate pajutę, kad jus seka, bet atsisukus nieko nebuvo? O gal yra pasigirdę, kaip kažkas kreipiasi į jus vardu, nors namuose buvote vieni? Žymus neuromokslininkas, remdamasis tyrimais, autentiškomis pacientų istorijomis, literatūros pavyzdžiais ir savo jaunystės psichedelinėmis patirtimis, parodo, kad haliucinacijos būdingos ne tik psichikos ligoniams ar vartojantiems narkotikus.  

Jos gali kilti pervargus, karščiuojant, susižeidus, net nuo monotonijos, vienatvės ar iš sielvarto. Jomis aiškinami šventųjų regėjimai, jos galėjo įkvėpti tokius folkloro personažus kaip elfai, velniūkščiai, nykštukai ir fėjos. Autorius ieško atsakymų, kas vyksta smegenyse patiriant haliucinacijas, ir kviečia drauge pasivaikščiojus po dar neištyrinėtas teritorijas geriau pažinti save. 

Oliver Sacks (1933–2015) – neurologijos profesorius, žinomas mokslo populiarintojas, apdovanotas Britanijos imperijos ordino komandoro kryžiumi. Medicinos daktaro laipsnį įgijo Oksforde, vėliau karjerą tęsė JAV. Autorius pasakoja: „<...> žinojau: noriu tapti neurologu, kad galėčiau tyrinėti, kaip smegenys įkūnija sąmonę ir savąjį „aš“, ir suprasti nuostabų smegenų gebėjimą suvokti, įsivaizduoti, atsiminti, patirti haliucinacijas.“ Dėl lengvo ir gyvo stiliaus O. Sacksas, vienas žymiausių medicinos tema rašiusių autorių, yra pramintas šiuolaikinės medicinos poetu.