Heida žvalgėsi į visas puses. Linksmai linguojančios gėlės, mėlynas dangus, džiugi saulės šviesa, ore smagiai sklandantis paukštis – viskas taip gražu, taip gražu! Heidos akys spindėjo palaima.

Heidos pasaulis – pilnas paprasto kasdienybės grožio. Ji gyvena kartu su mylimu seneliu, kasnakt miega šieno lovelėje ir kasryt atsigėrusi šviežio pieno keliauja į kalnų pievas ganyti ožkų drauge su piemeniu Pėteriu, o grįžusi skaito giesmes jo močiutei, kuri jau per prastai mato, kad galėtų skaityti pati. Ir dar Heida labai labai laukia, kada pas ją atvyks pasisvečiuoti Klara – ligota mergaitė, su kuria susidraugavo viešėdama Frankfurte.

Viskas, ko imasi Heida, atneša daug džiaugsmo ir jai, ir visiems aplinkiniams. Užkrečianti mergaitės energija ir begalinis noras padėti suteiks šilumos bei vilties tiek brangiems Heidai žmonėms, tiek šios knygos skaitytojams.