Parašiau šią knygą ne todėl, kad būčiau ką išskirtinio nuveikęs. Parašiau ją todėl, kad nuveikiau kai ką visiškai įprasta, nors tai nepavyksta daugybei vaikų, augusių kaip aš. Matote, užaugau skursdamas vadinamojoje Rūdžių juostoje, plieno pramonės miestelyje Ohajo valstijoje, kiek jį prisimenu, kentėjusiame nuo darbo vietų ir vilties praradimo. Mano santykiai su tėvais, švelniai tariant, sudėtingi, vienas jų bemaž visą mano gyvenimą kentė nuo priklausomybių. Mane augino vidurinės mokyklos nebaigę seneliai, ir net visoje giminėje sunku rasti lankiusių koledžą. Statistiškai tokių kaip aš vaikų laukia nelinksma ateitis – jei pasiseks, gal neteks gyventi iš šalpos, o jei nepasiseks, mirs perdozavę heroino, kaip dešimtys mano gimtajame miestelyje tik per praėjusius metus.

Noriu, kad skaitytojai sužinotų, koks tai jausmas – beveik pasiduoti ir kodėl tai gali nutikti. Noriu, kad suprastų, kas vyksta skurstančiųjų gyvenimuose, kaip dvasinis ir materialus skurdas psichologiškai veikia jų vaikus. 

Neišsilavinusių baltųjų darbininkų Ameriką nušviečiantys J. D. Vance’o atsiminimai – nuoširdūs, jautriai parašyti memuarai, kuriuose su humoru, per spalvingus personažus pasakojama, ką amerikietiška svajonė reiškia tokiems žmonėms kaip jie. Šios grupės kultūrinė krizė aptarinėjama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau knyga suteikia unikalią galimybę hilbilius pažinti iš pirmų lūpų. 

James David Vance (g. 1984) – politikas, rašytojas, Ohajo valstijos universiteto ir Jeilio teisės mokyklos absolventas, buvęs jūrų pėstininkas. Nuo 2023 m. JAV Senato narys. 2024 m. prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas jį paskyrė viceprezidentu. 2016 m. pasirodę memuarai „Hilbilių elegija“ tapo The New York Times bestseleriu, pagal juos sukurtas populiarus filmas.