Viskas, po šios audioknygos aš noriu peržiūrėti ir filmą! Štai kokį efektą sukėlė nuostabių nuostabiausias aktoriaus Jokūbo Bareikio garsinimas ir, žinoma, Tolkien’o plunksnos aštrumas. Tiek įtaigos, vaizdingumo, sąmojo, gyvenimo pamokų, nuotykių ir dar daug ko tilpo šioje knygoje. Ji tapo mano vakaro pasakaitės ritualu - atsiguldavau tamsiame kambaryje ir po dienos nuovargio leisdavausi į magišką nuotykių pasaulį. Toks klausymasis man priminė vaikystę, kai pasakas sekdavo mama, močiutė, prosenelė ir patefono sukamos plokštelės. Dar sykį aplodismentai Jokūbui Bareikiui už super įgarsinimą.

Susipažinusi su šia knyga, supratau, kodėl pasaulis eina iš proto dėl Tolkieno kūrybos - „Hobito“, „Žiedų valdovo“ ir kitų. Talentas valdyti žodį, subtilus, labai taiklus ir netikėtas humoro jausmas, begalinė vaizduotė ir visa žmogiškųjų realijų plejada įpinta į magiškąjį pasaulį, sukuria tokius kūrinius, kurie prilimpa.

Pasakojama, kad ši įstabi istorija galėjo ir neišvysti dienos šviesos, nes nebuvo parašyta su ketinimu leisti jos kaip knygos. Rašytojas ją kūrė keleris metus savo vaikams. Tiesiog parašęs skaitydavo ir linksmindavosi kartu su jais. Bet rankraščius atsitiktinai perskaitė vienas jo geras bičiulis ir įtikino, kad jie turi atgimti knygos pavidalu plačiai auditorijai. Knygą recenzavo devynmetis leidėjo sūnus, sakydamas, kad knyga turi patikti visiems vaikams nuo penkerių iki devynerių metų. Vaikis net ir neįtarė, kad ši knyga užsitarnaus meilę visame pasaulyje be amžiaus cenzo.

Ši audioknyga tikrai įdomi ir išradinga priemonė klausytis drauge su atžalomis. Aš išbandžiau su saviškiu, kuris yra „tiktokinio“ amžiaus ir su knygom lengvai jo nepaviliosi - tarsi netyčia paleidau programėlę telefone, bet ausinių neužsidėjau ir garsas pasklido po kambarį. Po keleto minučių: užsidegusios keturiolikinio akys ir replika „geras, bet žinok, kaip įdomu ir kaip fainai garsina“.