Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu.