Žymiausias siaubo istorijų kūrėjas, daugelio tarptautinių bestselerių autorius Stephenas Kingas pristato bauginantį pasakojimą apie ypatingus vaikus ir jų neįtikėtiną kovą su blogio jėgomis.

Nenutuokiu, kas vyksta Užpakalinėje pusėje, ir visai nenoriu sužinoti. Žinau tik tiek: Užpakalinė pusė – kaip tarakonų viešbutis: vaikai ten atsikrausto ir nebeišsikrausto. Bent jau nebegrįžta čionai.

Ramiame Mineapolio priemiestyje su tėvais gyvenantis dvylikametis Lukas Elisas nuo mažų dienų žino, kad yra išskirtinis vaikas. Jis apdovanotas unikaliomis protinėmis savybėmis, genijaus potencialu, dėl jo varžosi geriausi šalies universitetai. Tačiau vieną naktį į Luko namus įsibrauna nežinomi žmonės. Jie šaltakraujiškai nužudo jo tėvus, o apsvaigintą Luką išsiveža juodu automobiliu. 

Kitą rytą Lukas pabunda Institucijoje: kambaryje, labai panašiame į jo paties, tik be lango. Kituose kambariuose gyvena ypatingais talentais – telepatija ir telekineze – pasižymintys vaikai. Ir visi jie čia atsidūrė taip pat kaip ir Lukas – ne savo noru.

Šioje keistoje vietoje vaikų laukia nuožmūs ir negailestingi išbandymai. Čia nėra vietos gailesčiui, užuojautai ar sąžinės priekaištams. Iki šiol dar niekas nėra ištrūkęs iš Institucijos.

Tikroviška ir šiurpi Stepheno Kingo „Institucija“ tyrinėja vaikų galias ir jų atsparumą blogiui. Kultinio romano „Tas“ atmosfera alsuojantis kūrinys rezga dramatišką, kraują stingdančią istoriją apie kovą su blogiu pasaulyje, kuriame gėrio pergalė gali reikšti visos žmonijos pražūtį.

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stivenas Kingas (g. 1947 m.) skaitytojams dovanojo jau daugiau nei šešias dešimtis tarptautiniais bestseleriais virtusių kūrinių, pasklidusių po pasaulį didesniu nei 350 milijonų knygų tiražu. 2018 m. dienos šviesą išvydusi „Institucija“ sulaukė visuotinio pripažinimo, o 2020 m. buvo apdovanota „Audie“ prizu geriausio metų trilerio kategorijoje.

„Institucija“ yra dar vienas Kingo šedevras: kraupus, jaudinantis, mistinis ir kartu – neįtikėtinai tikroviškas kūrinys.“ —The Boston Globe