Jaunas kunigas Juozas Norbutas 1913 m. iš Glazgo iškeliavo į Lietuvą aplankyti artimųjų.

Iškeliavo, pasikinkęs tuomet egzotišką transporto priemonę – motociklą, t. y „motocikletką“. Riedėjo per Škotiją ir Angliją, stabtelėjo Londone, keliavo per Olandiją ir Vokietiją, sustojo Berlyne ir Karaliaučiuje, kol pasiekė lietuviškąsias Rytų Prūsijos žemes, o vėliau – Rusijos imperijos pakraščio Kauno guberniją. 

Šioje kelionėje Juozui Norbutui teko įveikti nepravažiuojamus kelius ir patirti daugybę netikėtų išbandymų, net gintis nuo puslaukinių šunų botagu ir pistoletu kaip veiksmo filmų herojui. Pakelės kaimų gyventojai negalėjo atsistebėti keistuoju keliautoju.

Praėjus porai metų, jau siaučiant Pirmajam pasauliniam karui, matyt, suprasdamas, kad senoji imperinė Europa pasikeis negrįžtamai, Juozas Norbutas surašė šios kelionės įspūdžius. Šiandienos skaitytojams pristatomi kruopščiai tarsi mozaika sudėlioti atsiminimai, kuriuos neabejotinai galima pavadinti vienais išsamiausių lietuvių literatūroje liudijimų apie XX a. pradžios Europą.