Lengvai skaitoma mergaitės ir jos šeimos istorija.

Nebūtina atskleisti knygos turinio, niekam neįdomu, ką jūs perskaitėt.

Labai įdomi knyga, lengvai skaitosi, įtraukia. Perskaitai tą ko nesitiki vykstant pasaulyje šią akimirką. Kiek gyvenimų įkalinta .

Prisiminimų knyga apie jaunutės merginos kelionę iš Šiaurės Korėjos į laisvę. Sukrečianti. Perskaičius apima keistas jausmas – tarsi istorija netikra, išgalvota. Sunku suvokti, kad visa tai, kas aprašoma, vyko šiame pasaulyje. Maža to – ir vienaip ar kitaip tęsiasi. Knyga trijų dalių. Pirmoje aprašomas autorės gyvenimas Šiaurės Korėjoje, antroje – jos pabėgimas į Kiniją, vėliau per Gobio dykumą į Mongoliją. Trečia dalis – kelionė į Pietų Korėją bei prisitaikymas prie laisvės. Pirmoje dalyje pateikta nemažai faktų apie gyvenimą Šiaurės Korėjoje, socialinės klases. Pasakojama, kaip veikia propaganda, kaip žmonės jaučiasi gyvendami toje valstybėje, kiek patiria skurdo, bado, baimės, suvaržymų. Ši dalis man buvo įdomiausia. Kitose dalyse taip pat pasakojamos be galo skaudžios patirtys, pavyzdžiui, kaip autorė kartu su motina pakliuvo į prekybininkų žmonėmis rankas, – moterys buvo išnaudojamos. Vienu siaubingiausių dalykų man pasirodė tai, kad autorė, kaip ji prisipažino knygoje, su motina bėgo nesuprasdamos, kas apskritai yra laisvė, – jos tiesiog norėjo pasprukti nuo bado, ligų, troško likti gyvos. Pati laisvės sąvoka joms buvo nesuprantama, jos tiesiog neįsivaizdavo kitokio pasaulio, kur įmanoma gyventi be nepritekliaus ir be didžiulės baimės net pagalvoti ką nors režimui netinkamo. Perskaičius sunku patikėti, kiek daug žmonių vis dar yra taip stipriai užvaldyti propagandos ir nesupranta, koks gyvenimas galėjo būti gimus kitoje šalyje ar pasikeitus santvarkai. Ši šokiruojanti knyga nori nenori priverčia pagalvoti, kiek daug turime: pradedant materialiais dalykais, baigiant tuo, kas telpa žodyje „laisvė“.