Italų rašytojas ir žurnalistas M.Desiati yra vertinamas už poetišką prozą. Ir šis jo unikalumas juntamas nuo pirmos pastraipos. Gebėjimas paprastus, itin kasdieniškus dalykus nusakyti su žiupsniu nostalgijos, kitoniškumo, jautrumo, intymumo, bet nepersūdant ir nenukrypstant į lyrines klišes. Knyga - neskubraus skaitymo mylėtojams, kai svarbiau ne įvykis, o vidinis veikėjų jausmas, refleksijos į save ir aplinką, užgimstantys nepatirti jausmai, kurie tuo pačiu ir labai masina, ir gąsdina, pasaulio pažinimo troškulys.

Itališkumas persmelkęs knygos puslapius - veiksmas vyksta nedideliame miestelyje Martina Franka, kuris yra vadinamojo Italijos bato kulne. Tykuma, šiluma, sodrus pietinis oras, gausybė žiedų ir aromatų, barokinė smėlio spalvos bažnyčia, kavos ir kepinių kvapai - galėtum įsivaizduoti ramų, saugų pasaulio kampelį gyvenimui prasidėti ir baigtis, bet tai ne atvirukas. Nes žmonių, kad ir nedaug, bet jie gyvena taip kaip visi nusidėjėliai - šeimyninės dramos, neištikimybė, meilė, pavydas, ilgesys, neapykanta. Istorija pasakojama per dviejų jaunuolių patirtis (mergina ir vaikinas, o vėliau ir jau suaugę subrendę žmonės). Jie tik draugai, nors vienas iš jų norėtų, kad būtų kitaip. Taip pat, tas pats vienas iš jų blaškosi tarp vidinių krebždesių - ar įmanoma vienu metu mylėti merginą, bet jausti potraukį vyrui?

Vidiniai jaunuolių išgyvenimai pinasi į pynę su jų tėvų, šeimų gyvenimais, kur verda neištikimybė, apgaulė, vaidyba ir iliuzinių šeimų imitacija. Su savo gyvenimu besidorojančioms jaunoms sieloms, tenka tuo pačiu panešėti dar ir gyvenimo mačiusių gimdytojų likimo nuotrupų, kas irgi stipriai juos veikia. Išgyvenimų, klausimų, nerimo gniutulas tik didėja, augant ir bręstant tiems dviem kūnams ir protams. Randasi egzistencinis nerimas ir nesaugumo dvasia - noras ištrūkti, viską pakeisti. Mintys apie emigraciją ir galimybė, ir skaudus atotrūkis. Kodėl vieniems žūtbūt reikia pakelti sparnus, o kitiems nėra stipresnio šauksmo nei tėvynės ilgesys? Nors esi drėbtas iš to paties apulietiško molio. Miestelio mažumas, regioniškumas aktualus ir mūsų mažajai šaliai, kurioje irgi tiek daug pasirinkimo ir galimybių, neretai ženklinto skauduliais sau ar kitiems. Belieka tik nuplauti viską sodraus Primitivo taure iš Apulijos. Be abejo, nealkoholinio.