Intuityviai nujaučiau, kad man ši knyga gali patikti ir neapsigavau. Tobula istorija su ne itin tobulais veikėjais. Romane pasakojama apie mažą miestelį, kuriame gyventojai vienas kitą puikiai pažįsta ir palaiko ypač glaudžius tarpusavio santykius: empatiški, susigyvenę, per ilgą laikotarpį patyrę ir sielvarto, ir netekčių. Juos sieja senos draugystės, tačiau atviri ir naujoms. Ir čia netikėtai viena iš pagrindinių knygos veikėjų Tuvė Salivan susidraugauja su aštuonkoju Marcelo. Smalsu kokiomis aplinkybės ir kuo išskirtinė ta jų draugystė? Neišduosiu, nesugadinsiu skaitymo malonumo.. Mane ši knyga sužavėjo. Pirmiausia originali idėja, kuri mane šiek tiek kartu gąsdino – ar pavyks natūraliai priimti neįprastą veikėją aštuonkojį, tačiau nuostabu kaip puikiai jis derėjo bendrame siužete – ar esant skaitę knygą, kur autorė sugebėtų sugraudinti dėl aštuonkojo likimo? Ir galbūt istorija šiek tiek nuspėjama, tačiau įtraukianti ir nekelianti nuobodulio. Pasakojimo stilius (šiek tiek primena Fredrik Backman kūrybą): šmaikštus, bet kartu jautrus bei prasmingas. Saviti ir realūs personažai, kurie žavūs savo ne idealumu: klystantys, emocionalūs, kartais neryžtingi, abejojantys, tačiau įsimenantys ir kartu tokie, kokius mes sutinkame kasdienybėje (žinoma išskyrus aštuonkojį). Patiko ir pabaiga, nors susigyvenus su knygos herojais buvo sunku atsisveikinti, norėjosi skaityti dar.. Nuostabi knyga, kurioje tiek daug temų apmąstymui: apie gyvūnus nelaisvėje, apie jų draugystę, ypač vienatvės ir liūdesio metu, apie senatvę, netekties skausmo įveikimą, galų gale gyvenimo prasmingumą.