„– Tėvo karalystė aižėja kaip prastai užgrūdintas plienas. Kaip puošnus, tačiau atmestinai nukaltas kalavijas.

Jis tikėjosi juo atsirėžti skalsų kąsnelį, bet ašmenys buvo ne tokie tvirti. Jie trupa kaip pasenusio vilko dantys. Ir mes dėl to kalti, – Ruklys papurtė galvą ir neleido sesei prieštarauti. – Tai mūsų kaltė, sese.

Turime ištaisyti klaidas. Pabandyti sulipdyti įtrūkusį plieną. Geriausiai jis grūdinasi bendros kovos žaizdre.“

Karalius Mindaugas išgyveno sąmokslą, ir Lietuvos karalystė gyva. Senas valdovas ieško būdų sustiprinti savo valdžią, savo vietos po saule ieško užaugęs karalaitis Ruklys, o Bohemijos karalius Otakaras Antrasis visa jėga atsigręžia į Rytų Baltijos regioną. Intrigos, mūšiai ir meilė – visa tai R. Judino romane

„Karūnos švytuoklė II. Įtrūkęs plienas“