Ar jums ką nors sako Annie Ernaux vardas? Man nesakė nieko, kol neišgirdau, kad 2022 m. jai įteikė Nobelio literatūros premiją. Puoliau guglinti, kas ta Ernaux ir ką ji parašė. Be pranešimų apie gautą premiją, lietuvių kalba neradau nieko. Ta prasme, visiškai nieko! Vėliau atkasiau 1994 m. lietuviškai išleistą romaną „Sustingusi moteris“ – būtinai jį perskaitysiu. O dabar – apie ką tik išverstą Ernaux knygą „Įvykis“, kuri iš tikrųjų yra įvykis.

Žinau, kad yra žmonių, kurie knygas renkasi pagal storį. Daug puslapių, daug popieriaus – vadinasi, yra už ką mokėti. O čia – vos 86 puslapiai, suspausti tarp subtilaus dizaino viršelių. Šriftas viduje – toks stambus, kad perskaitytumėte iš kitos gatvės pusės. Ok, perdedu, bet lupos tikrai neprireiks. „Įvykis“ – ne vieno vakaro, o poros valandų skaitinys. Kai kas sakytų, kad net ne romanas, gal labiau apsakymas. Bet „Įvykio“ neįsivaizduoju jokiame apsakymų rinkinyje – kūrinys toks aštrus, kad viską aplinkui supjaustytų.

Truputis konteksto. Per Antrąjį pasaulinį karą, po nacių okupacijos, Prancūzijoje įsigalėjo Vichy režimas, neturėjęs nieko bendro nei su vaistinėse parduodamais kremais, nei su mineraliniu vandeniu, nei juolab su vandens parku Vilniuje. Vichy – tai Prancūzijos miestas, kuriame rezidavo naciams pavaldi Prancūzijos vyriausybė. Tie šlykštynės už abortus baudė mirtimi. 1943 m. buvo giljotinuota Marie-Louise Giraud. Ji laikoma paskutine už atliktą abortą nužudyta moterimi Prancūzijos istorijoje. Po karo mirties bausmė panaikinta, bet už abortą galėjai laisvai sėsti į kalėjimą. Šita tema galima prisiskaityti krūvas istorinių įdomybių. Pavyzdžiui, 1967 m. Anglijai legalizavus abortus, į šalį ėmė būriais plūsti prancūzų „turistės“.

Annie Ernaux įvykį aprašo nuo jo praėjus keturiasdešimčiai metų. Būdama 23 metų ji neplanuotai pastojo. Vaikelio nenorėjo – net bloga darėsi pagalvojus apie pilve augančią gyvybę. Abortas atrodė vienintelė išeitis. Pirmiausia Annie bando kūdikio atsikratyti pati, o paskui leidžiasi į ilgą gąsdinančią avantiūrą, kuri sukrečia. Plačiau pasakoti nenoriu, kad neatskleisčiau pernelyg daug siužeto detalių. Šita knyga – tai atvira, tiksli, šiurpą kelianti įvykio dekonstrukcija.

Ernaux sakiniai taupūs, peršviečiami, lendantys į kūną ir sielą. Nemoku prancūziškai ir negaliu perskaityti originalo kalba, bet nieko baisaus, nes Violetos Tauragienės vertimas – tiesiog fantastiškas. Tauragienė yra legenda. Ji išvertė daugybę prancūzų prozos – Camus, Gary, Saint-Exupery. Ačiū, gerbiama Violeta, kad galime skaityti „Įvykį“ ir labai lauksiu kitų Ernaux knygų vertimų.