Po Antrojo pasaulinio karo Japonijai ėmus stotis ant kojų, japonai karą pradėjo vertinti objektyviai ir reikalauti nepagražintos įvykių versijos. Antrąjį pasaulinį karą ant eskadrinio minininko, mažiausio karinio laivo, kapitono tiltelio išgyvenusio kapitono Tameichi Haros autentiški prisiminimai, sugulę į knygą „Japonijos karinio jūrų laivyno kapitonas“, vos pasirodę ano amžiaus septintąjį dešimtmetį tapo bestseleriu abiejose kariavusiose pusėse – ir Japonijoje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši knyga iki šiol ypač vertinama istorikų dėl detaliai perteikiamų įvykių, galimybės iš arti pažvelgti į tai, kas vyko Japonijos karinės vadovybės kabinetuose ir tuose Imperatoriškojo karinio jūrų laivyno laivuose, kurie kariavo Ramiajame vandenyne virusiuose jūrų mūšiuose.

Kapitonas Hara, kuris buvo vadinamas Stebuklinguoju Kapitonu, o jo eskadrinis minininkas „Shigure“ – nesunaikinamuoju, nusprendė nesilaikyti seno Rytų posakio „pralaimėjusieji neturėtų kalbėti apie savo mūšius“ ir papasakoti tai, ką patyrė, nevengdamas nei pelnytai pagirti priešų, nei pažerti kritikos sau, savo kolegoms, bičiuliams ir Japonijos karinei vadovybei, kuri, karo svarstyklėms pasvirus priešų pusėn, priėmė ne vieną prastą ar net katastrofišką sprendimą, pasiuntusį myriop tūkstančius japonų.