Patiko. Nepaprasta knyga.

Pusamžis vyras ir 5-erių metų berniukas. Jam duotas Simono vardas, vaikui – Dovydo. Tiesa ir kad berniukui 5-eri yra nusprendžiama tik todėl, jog jis taip atrodo. Jie kartu atvyksta į Noviljos miestą. Atvyksta į vietą, kurios nepažįsta, kur vos vos moka kalbą ir nežino pinigų vertės. Viskas nauja bei nepažinta. Visi čia atsidūrė taip kaip ir jie – atplaukę su laivu, be prisiminimų, be praeities ir be istorijos. Tarsi gyvenimas iš pradžių. Pasakojimas įtraukia nuo pat pirmo skyriaus. Kas gi tas vyras? Kas tas berniukas, kuris nėra nei sūnus, nei anūkas? Kodėl jie atvyko į šią keistą vietą, kurioje visi gauna naujus vardus ir naujus gyvenimus. Kaip pritapti tokiame pasaulyje, kai jauti, jog esi kitoks? Simonas, vis bando pajusti tą dar neužmirštą gyvenimo skonį, kurio aplinkiniai jau neturi. O berniukas, Dovydas, labai unikalus vaikas. Kaip tokiam žmogučiui, su neįtikėtina vaizduote ir įsitikinimais atrasti savo vietą tokioje sustabarėjusioje visuomenėje? Istorija man labai patiko. Tas visas utopinis pasaulis su savo “beskonybe” ir tobula gerąja valia. Ar pavyks Simonui rasti berniuko mamą? Ar pavyks pritapti ir pamiršti ką reiškia gyventi, jausti, mylėti?

Citata iš knygos "<...> mėginau į pasaulį žiūrėti Dovydo akimis. Jeigu priešais jį padedi obuolį, ką jis mato? Obuolį - ne vieną obuolį, tiesiog obuolį. Padedi priešais jį du obuolius. Ką jis mato? Obuolį ir obuolį - ne du obuolius, ne dukart tą patį obuolį, tiesiog obuolį ir obuolį." puikiai iliustruoja prikaustančią, intriguojančią ir kiek filosofišką mažo berniuko Dovydo ir jį supančių asmenų gyvenimo dramą.

Labai patiko. Jeigu kas baiminasi, kad tai knyga apie religiją, tai be reikalo. Daugiaprasmis ir įvairiai interpretuojamas siužetas, kiekvienam sukelsiantis vis kitokias mintis, iškelsiantis skirtingus klausimus ir pan. Būtinai skaitysiu šios istorijos tęsinį.

Labai patiko netradicinis požiūris į biblinius personažus. Paliekama daug erdvės pačiam skaitytojui daryti asociacijas su religiniais įvaizdžiais

Man ši knyga sukėlė įvairių minčių ir interpretacijų. Tai tikrai ne biblijinė istorija apie Jėzų. Tai istorija apie vyrą ir vaiką, atvykusį į šalį, kurioje gyventojai pamiršę savo praeitį. Autoriui rūpi žmogaus atmintis, prisiminimai ir jų vertinimas, darbo ir jo prasmės santykis, vyro ir moters artumas ir pats neracionaliausias – motinos ir vaiko – ryšys, jo svarba pasaulio sąrangoje.

Nuostabi knyga.....kaip ir visos kitos Coetzee knygos...Aukščiausios kokybės literatūra....

Visą laiką, kol skaičiau šią knygą, norėjosi šaukt ant pagrindinio herojaus: &quot;Atsipeikėk, ką tu darai?!&quot; Intriguojanti knyga. Sveikas protas visą laiką neleido patikėt, kad žmogus gali būti toks trumparegis, susitelkęs tik į save, nematantis kito žmogaus, kokią griaunančią įtaką daro to, dar tik besiformuojančio žmogaus, gyvenimui, elgsenai, jausmams, mąstymui...Papiktino ir sužavėjo.