Jonas Totoraitis – Seinų kunigų seminarijos ir Fribūro universiteto Šveicarijoje absolventas, apgynęs daktaro disertaciją apie karalių Mindaugą. Jis buvo pirmasis lietuvis, kuris apgynė daktaro disertaciją iš Lietuvos istorijos. J. Totoraitį reikia laikyti pirmuoju istoriku profesionalu Lietuvoje. Dėl to jo biografija svarbi ne tik Bažnyčios istorikams – ja domisi ir Lietuvos istoriografijos ar mokslo istorijos klausimais rašantys autoriai. Istoriko profesines žinias jaunimui J. Totoraitis perdavė dirbdamas Vytauto Didžiojo universitete. Jis neapleido ir istoriko tyrinėtojo pareigų. Per savo gyvenimą, be paskelbtos disertacijos, parašė keliolika istorinių studijų ir monografijų, iš kurių kaip svarbiausią galima paminėti „Sūduvos Suvalkijos istoriją“. Šiuo darbu J. Totoraitis pasižymėjo kaip regioninės istoriografijos Lietuvoje pradininkas. Jo, kaip dvasininko, išbandymas buvo darbas Seinų kunigų seminarijos dvasios tėvu. Šios pareigos suteikė jam pasitikėjimą savo jėgomis dirbant su jaunimu. Ši praktika pravertė dėstant gimnazijose, iš pradžių Seinuose, o paskui ir Marijampolėje. J. Totoraitis buvo Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius.

Monografija skirta kunigo profesoriaus Jono Totoraičio MIC (1872–1941) biografijai ir veiklai nušviesti. Jo biografijoje galima rasti apibūdinimą, kad buvo tarp pirmųjų. Pirmasis iš lietuvių istorikų apgynė disertaciją, buvo tarp pirmųjų trijų asmenų, kurie atnaujino marijonų vienuoliją, buvo pirmasis Lietuvos marijonų provincijos provincijolas, pirmasis pasisakė už istorijos tyrimų draugijos įkūrimą. Monografijos aktualumą sudaro tai, kad pirmą kartą istoriografijoje nuosekliai atskleidžiama J. Totoraičio biografija ir veikla, o tai leidžia nustatyti jo indėlį į Lietuvos kultūros istoriją ir Lietuvos istoriografiją