o Nippė netyčia pamatė mamos zuzę. Ji buvo apaugusi juodais plaukeliais.... zuzėje yra trys angelės.Pro vieną sysalai išbėga, pro kitą vyro sėklytės patenka, kad vaikutis atsirastų, o per trečią- vaikutis gimsta. Visa tai, žinoma, nesąmonė. O gal sąmonė. Juk Urtė skaito "Panelę", tokį žurnalą, kuriame vien tik apie zuzę rašoma. ..Mamos kūnas buvo karštas karštas. Tik krūtų speneliai šalti.

Skaičiau daugiau nei keturis kartus. labai patiko. Aprašyta labai didelė mergaitės meilė tėčiui.

loooooooooooooooooooooooooooooooooooooolllll

cfhf

Tikrai nepakartojama knyga! Neįtikėtina, kaip suaugęs žmogus galėjo taip tiksliai pagauti ir užfiksuoti tą vaikystės jausmą ir mąstymą - beskaitant šią knygą ne tik kad esi įtraukiamas į jos istoriją, bet ir nori nenori nusikeli į savo vaikystės dienas, kai į gyvenimą žvelgei naiviomis akimis ir visi tavo gyvenimo įvykiai turėjo gan aiškius ir paprastus sprendimus. Netikėtai šitoje knygoje paliečiamos (bet pernelyg giliai ir plačiai neplėtojamos) ir labai rimtos temos: tėvo mirtis, brendimas, vaikų tvirkinimas. Šią knygą tikrai vertėtų ne tik perskaityti drauge su savo vaiku (-ais), bet ir po to padiskutuoti, nes V. Račickas paruošia labai gerą dirvą rimtoms temoms ir gyvenimo pamokoms.

Knyga būtų priimtina vaikams, jei nebūtų tų visų šlykštynių apie "zuzes", tvirkinimus, nesveikas aistras, pedofilus ir pan. Kažkada buvau nupirkusi vienam knygyne, galvoju va, galės vaikai paskaityti, kadangi anotacija pasirodė miela, daug žadanti. Nusprendžiau perskaityti prieš duodant vaikams ir dabar dėkoju Dievui, kad taip padariau. Siaubinga knyga... tiesiog siaubinga... Vaikams tokios bjaurasties negalima duoti. Taigi, ką tik nupirkus teko išmesti.

„Nereikia ilgai liūdėti. Tuo niekuo nepakeisi. Gyvenimas mums duotas tam, kad patirtume kuo daugiau džiaugsmo, ne liūdesio“ p.55

kazkokia netikra

labai faina ^^

Wtf ? :O kode knygoje rasoma apie tvirkinima :DDDDD:)0_0._.+...+ *O*'k;D :B :P L0L