1850 m. parašyta „Juodoji tulpė“ – viena paslaptingiausių A. Dumas knygų. Tai klasikinė nuotykių ir meilės istorija, kurioje vaizduojamos XVII amžiuje virusios politinės aistros, o tarp jų – kuklaus olandų gėlininko likimo vingiai. 

Nyderlandai, 1672-ieji. Šalį krečia politinių įvykių karštinė. Netikėtai į audringų įvykių verpetą įsukamas ir jaunas Dordrechto gėlininkas Kornelijus, kurio didžiausia gyvenimo svajonė yra išvesti naują tulpių veislę – juodąją tulpę. Intrigos, pavydas, įskundimas, kalėjimas ir pagaliau svaiginanti meilė gražuolei kalėjimo prižiūrėtojo dukrai Rozai bei svajonių išsipildymas – visa tai teks patirti doram olandui Kornelijui van Barlei.

Alexandreʼas Dumas tėvas (1802–1870) – prancūzų literatūros klasikas, vienas skaitomiausių ir produktyviausių pasaulyje rašytojų, kurio kūriniai versti į beveik 100 kalbų. Jis parašė daugiau nei 600 knygų, dalį jų su bendraautoriais. Dauguma A. Dumas romanų istoriniai, juose aprašomi tikri asmenys ir įvykiai. Romanams būdinga įdomūs ir įmantrūs siužetai, sudėtinga, tačiau patraukli intriga, išskirtiniai personažų charakteriai. A. Dumas ypač žinomas kaip romanų „Trys muškietininkai“, „Po dvidešimties metų“, „Grafas Montekristas“, „Karalienė Margo“ autorius.