Vėjas ir vanduo žino visas Žemės paslaptis. Jie matė ir girdėjo viską, ką kas nors kada nors yra pasakęs ar padaręs. Jei klausysi, jie tau papasakos visas istorijas ir sudainuos visas dainas. Išgirsi apie kiekvieną bet kada gyvenusį žmogų, apie begalės žmonių gyvenimus.

Rašytoja Enė Galaher užaugo Amerikoje klausydamasi užburiančių senelio pasakojimų apie Airiją. Tačiau pati šią šalį pamato tik po senelio mirties, kai atvyksta įvykdyti paskutinės velionio valios – išbarstyti jo pelenų Gilo ežere.

Atlikusi pareigą Enė buvo begrįžtanti į krantą, bet iš staiga pakilusio rūko išniro barža su grėsmingais vyrais. Vienas jų šauna, Enė susvyruoja ir krinta į vandenį.

Ant karo slenksčio stovinti 1921-ųjų Airija yra pavojinga vieta, tačiau kaip tik ten Enė ir atsipeikėja. Nepažįstami žmonės žino jos vardą, bet, regis, laiko kita moterimi. Sužeistą ir sutrikusią Enę imasi globoti daktaras Tomas Smitas. Šio namuose ji sutinka berniuką, kuris pasirodo keistai pažįstamas. Negana to, berniukas įsitikinęs, jog Enė – jo mama. Ir Enė suvokia atsidūrusi praeityje bei gavusi nepaprastą dovaną išgyventi savo šeimos ir jos šalies istoriją.

Rūpestingas daktaras Tomas Smitas netrukus palenkia jaunos moters širdį. Kai jis įsitraukia į kovą dėl Airijos nepriklausomybės, Enė taip pat nelieka nuošalėje. Tačiau aplinkybės priverčia prisiminti, kad tikrasis jos gyvenimas – kitoje šalyje ir kitame amžiuje. Ji turi nuspręsti, kas svarbiau: žinomos rašytojos karjera XXI a. Amerikoje ar meilė sukilimo purtomoje XX a. pradžios Airijoje.

O gal pasirinkti privalo nebūtinai ji?