Knyga patiko. Paprastai, jautriai, iš širdies. Tai knyga lėtam skaitymui, kai norisi pagalvoti, pasverti vieną kitą mintį, kai norisi pasimėgauti ar kartu išgyventi. Kiekvienas ją perskaitęs ras, ką įsidėti į savo širdį.

Nuobodu, neįtraukė visiškai.

Knyga, kurią perskaičiau keliais prisėdimais, kuri giliai palietė jausmus ir pasiekė širdį... Nepaprastai tikroviškai ir vaizdingai parašyta-rodos, ne skaičiau, o joje gyvenau: mačiau gėlių sodelio spalvas ir uodžiau kvapus, mačiau žydrą dangų, žalias pievas, pažliugusią žemę, XX amžiaus pradžios pastatus ir nepriteklių, mirkau lietuje... Jaučiau nuoskaudas, saldų kerštą, svaigulį ir kylančius sparnus įsimylėjus, besąlygišką tylią meilę, pagarbą amžinoms vertybėms, brangių žmonių netekties skausmą ir nebylius pokalbius su iškeliavusiais, širdgėlą ir kaltę laikant ant rankų gimusią ir jau nebekvėpuojančią dukrelę, tuštumą, praradus brangiausią gyvenimo bendražygę, mylimą moterį... Pagrindinio veikėjo Moriso tyli išpažintis mintyse savo sūnui per šešias vakaro valandas, praleistas viešbučio bare. Penki tostai už brangiausius žmones ir visas gyvenimas nuo vaikystės iki senatvės. "Niekas, ničniekas nenutuokia, kas yra netektis, kol nepalaidoja mylimo žmogaus. Kol nepraranda tos gilios meilės, kuri neleidžia kaulams išsibarstyti, kuri palenda po nagais ir nebegali jos išlupti..." "Viskas labai paprasta. (...) sunku alsuoti, nes stiklinaitėje ant kriauklės prie mano dantų šepetėlio nebėra josios..."

Gražus, bet liūdnas pasakojimas.

Kai kur šiek tiek pritempta, bet smagiai skaitėsi.

Jautri, su švelnia ironija, istorija apie rimtus dalykus.

Labai gražus, nuoširdus, nors ir liūdnas pasakojimas. Rekomenduoju kiekvienam.

Gyvenimo istorija pilna išminties ir neišsakytų jausmų.

Gražus pasakojimas apie airių šeimos gyvenimą.

Gražus, nuoširdus pasakojimas apie vieno žmogaus gyvenimą.