Aleksandaras auga nedideliame bosnių mieste Višegrade. Didžiausias jo talentas – kurti istorijas. Jis nė neketina paisyti mokyklinių rašinių temų – juk kokios beprotiškos jo prosenelių derliaus šventės, kokios įdomios apgautų vyrų šėlionės ir kokios neįtikėtinos upės Drinos išpažintys. Kai į Višegradą nuožmiai įsiveržia karas, Aleksandaro pasaulis sueižėja, ir šeimai tenka bėgti. Svetimoje Vakarų šalyje Aleksandaro rašytojo gebėjimai tampa gyvybiškai svarbūs: tai jam padeda susivokti tame keistame krašte vardu Vokietija. Anuomet jam nepavyko prikelti senelio iš mirusiųjų, tačiau dabar jis turi iš tikrųjų veiksmingą stebuklingąją lazdelę: tai, kas prarasta, sugrąžina vaizduotė. Vis dėlto suaugęs Aleksandaras, grįžęs į savo vaikystės miestą, pirmiausia turi sau įrodyti, kad jo pasakotojo talentas atlaikys ir Bosnijos pokario realybę. „Kaip kareivis gramofoną taisė“ – tai peržengiantis visas ribas, plačių užmojų, burleskinis ir tragikomiškas romanas apie nepaprastą vaikystę, negailestingą netektį to, kas įprasta, ir apie nesunaikinamą pasitikėjimą pasakojimo galia.