Knygos temos:

• Kas yra stiprus ryšys su vaiku?
• 10 klaidų, kurias darydami tolstame nuo savo vaikų.
• Kokių tėvų reikia NAUJOS kartos vaikams?
• Ko trūksta NAUJOS kartos vaikams iki pilnos laimės?
• Nuo ko priklauso vaikų laimės pojūtis?
• Kaip geriau pažinti savo vaikus ir sukurti artimą ryšį?
• O KĄ DARYTI JEI RYŠIO JAU NĖRA IR SANTYKIAI SU VAIKU ĮTEMPTI?
• Ekranų karta.
• Ką gali padaryti jau šiandien, kad rytojus būtų šviesesnis?

***

Esu rašytoja, pedagogė, sąmoningos tėvystės mentorė, o širdyje – tiesiog žmogus, tyrinėjantis pasaulį, santykius ir gyvenimą. Ieškanti, klystanti, atrandanti ir nuolat besikeičianti. Mano vertybės – nuoširdumas, atvirumas ir tikrumas. Šių dienų imituojamo tobulumo pasaulyje buvimas savimi – vis dar retas reiškinys. Todėl ne visada lengva kalbėti apie opias problemas, maskuojamas gražiomis Instagram'o nuotraukomis.

Nuo vaikų nieko nepaslėpsime ir nesuvaidinsime. Jie puikiai jaučia, kas vyksta šeimose, mamų ir tėčių širdyse. Tik žinojimą parodo savaip, tarsi veidrodis, atspindintis tėvų vidinius skaudulius, traumas, ribojančius įsitikinimus ir pan. Toks jų elgesys mamas dažnai varo į neviltį ir ne visada aišku, kaip elgtis.

Jei kas nors prieš 5 metus būtų pasakęs, kad būsiu čia kur esu, būčiau pasakius, kad tas žmogus išprotėjo. Buvau sėkminga medicinos srityje dirbanti, aukštas pareigas užimanti moteris. Turėjau daugiau nei 100 žmonių kolektyvą ir jaučiausi puikiai. Išoriškai. Viduje jaučiausi supuvusi, nuolat sirgau, jaučiau nesibaigiantį nuovargį ir po skyrybų su vyru auginau viena 2 vaikus. Kūnas ir siela nuolat siuntė pagalbos šauksmą sustoti ir atsisukti į save. Bet aš išgirdau tik tada, kai viskas manyje trūko. Išėjau iš darbo, praradau automobilį ir likau su bedarbio pašalpa. Visi suko pirštus prie smilkinio ir sakė, kad aš išprotėjau. Smerkė ir sakė, kad elgiuosi neatsakingai. Giliai širdyje žinojau, kad viskas bus gerai.

Bet pailsėjusi ir atgavusi ramybę pradėjau ieškoti savęs. Tuo pačiu atradau nuostabų laiką su savo vaikais. Jie pasidarė linksmesni, mažiau sirgo ir galiausiai visai nustojo sirgti. Atsisukau į paprastą realybę – nepažįstu savo vaikų ir nesuprantu jų. Tarsi iki šiol kažkas kitas juos augino. Supratau kiek daug klaidų esu padariusi ir kokį klaidingą mano elgesį visą šį laiką jie patyrė. Tuo metu to nesuvokiau, bet darydama savyje pokyčius, po mažu pradėjau pastebėti juose pokyčius ir fiksuoti. Supratau, kad kiekvienas mano išspręstas klausimas, lygiagrečiai paveikia ir juos. Kuo giliau lindau į savo pasąmonę, tuo labiau pažinau ir savo vaikus.

Nuoširdžiai rekomenduoju paskaityti knygą „Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku“. Joje atsispindi mano pasaulėžiūros ir patirčių pagrindas. Čia rasite gilias įžvalgas apie vaikų ir tėvų elgesio priežastis.

– Kristina Busilaitė