Ko gero, vienas iš labiausiai garbinamų literatūros šedevrų, Levo Tolstojaus Karas ir taika yra epinis pasakojimas apie XIX a. Rusiją per sudėtingą meilės trikampį, kuris jungia pagrindinius veikėjus. 1812 m. Rusija stoja nuožmaus pavojaus akivaizdon. Carui Aleksandrui nelieka nieko kita, tik skelbti karą per Rusiją sparčiai žengiančiai Napoleono armijai su gudriu strategu priešaky. Tačiau garbingai atlaikiusi Borodino mūšį rusų armija priversta trauktis, palikusi Maskvą prancūzų malonei. Karas užvaldo visus: ką apninka didvyriškas noras ginti tėvynę, ką – maniakiška mintis nužudyti Napoeloną, o kas tiesiog su siaubu stebi, kaip chaosas glemžia gyvybes, naikina turtus ir žmonių moralę...

Grafas Levas Tolstojus (1828-1910) galėjo mėgautis prabanga nuo kūdikystės iki mirties, tačiau asmeninės netektys, nuo kurių neapsaugojo finansinis komfortas, tarnyba Krymo kare paskatino domėtis filosofiniais klausimais apie žmonijos egzistencijos prigimtį, ieškoti aukštesnių tiesų, galop tapti humanistu. Dostojevskio, Flauberto, Čechovo, Manno, Prousto ir kitų amžininkų garbinto Tolstojaus populiarumas neatslūgsta ir praėjus 100 metų po jo mirties. 2009 m. Newsweek sudarytame geriausių visų laikų romanų šimtuke Karas ir taika užėmė I vietą.