Ko gero, vienas iš labiausiai garbinamiausių literatūros šedevrų, Levo Tolstojaus Karas ir taika yra epinis pasakojimas apie XIX a. Rusiją per sudėtingą meilės trikampį, kuris jungia pagrindinius veikėjus.
Priešo kareivių trypiama ir naikinama Maskva – aristokratiškų rusų giminių likimo simbolis. Karo didybę ir euforiją seniai išsklaidė kautynių žiaurumai, anksčiau ar vėliau kiekvienam teko pajusti savo būties trapumą.
Priverstų bėgti iš namų, artimuosius praradusių Rostovų, Bolkonskių, Bezuchovų keliai vėl susiduria neįtikėtinomis aplinkybėmis, mezgasi nauji ryšiai, bunda nauji jausmai ir viltys. Tik jos susijusios su taika, nes karas, rašytojo įsitikinimu, nepateisinamas ir neatleistinas.
 
Grafas Levas Tolstojus (1828-1910) galėjo mėgautis prabanga nuo kūdikystės iki mirties, tačiau asmeninės netektys, nuo kurių neapsaugojo finansinis komfortas, tarnyba Krymo kare paskatino domėtis filosofiniais klausimais apie žmonijos egzistencijos prigimtį, ieškoti aukštesnių tiesų, galop tapti humanistu.
Dostojevskio, Flauberto, Čechovo, Manno, Prousto ir kitų amžininkų garbinto Tolstojaus populiarumas neatslūgsta ir praėjus 100 metų po jo mirties. 2009 m. Newsweek sudarytame geriausių visų laikų romanų šimtuke Karas ir taika užėmė I vietą.