Knyga prilipinanti prie savęs kaip geras serialas. Ne veltui ji yra lyginama su garsiaisiais „Sostų karais“.

„Sostų karų“ nemačiau, nes visad galvojau, kad nesu to laikmečio istorinių kūrinių fanė. Nei filmų, nei knygų. Kaip aš klydau! I.Skujaitė su knyga „Karo nuotaka“ visus mano įsitikinimus mėgstu/nemėgstu elegantiškai sutrynė į miltus. Brūkštelėjau autorei ir kelių sakinių padėkos laiškelį, nes knyga tapo man atradimu.

„Karo nuotaka“ tai istorija, kaip jauniausioji Žygimanto Augusto sesuo, iš nemylimos dukros tampa Švedijos karaliene. Sakoma, „gyvenimas tai kelionė“, oho, kokią kelionę likimas išsuko Kotrynai Jogailaitei – Holivudo prodiuseriai, griebkit istoriją, nepasigailėsit!

Greta, neįtikėtinos istorijos kupinos dramatiškų įvykių, posūkių, nuopolių ir pakilimų – kurią taip patraukliai, šiltai, artimai ir įtaigiai pasakoja autorė, I.Skujaitė atskleidžia Kotrynos asmenybę, kurioje persipina gležnumas, nuolankumas, trapumas, baikštumas, su stiprybe, ištverme, ryžtu. Jau perskaičiusi knygą, Kotryną dar nešiojausi mintyse kaip pažįstamo ir artimo žmogaus portretą. Ji tapo dideliu įkvėpimu, atrama ir paguoda - švelniai stiprios sielos simboliu. Nuoširdžiai džiaugiuosi pažintimi su šia moterimi mūsų istorijoje.

Dar vienas labai paveikus dalykas knygoje – per puslapius ištempta nematoma moterų būties vielutė, kuri įdurdavo suvokiant, kaip gyveno ano meto moterys. Galėjai būti ištekinta dar vaikiško amžiaus ir jau gimdyti vaikus. Galėjai mirti nesulaukus 30-ies, paleisdama  į pasaulį penktąją atžalą. Galėjai dalintis gyvenimu ir lova su iš arti nematytu trimis dešimtimis už tave vyresniu vyru, non stop gimdant jam vaikus. Galėjai būti viešai pasmerkta, apjuokta, išbrokuota, jei nesugebėjai pagimdyti palikuonių, nes tai buvo laikoma tik moters kalte (apie vyrų nevaisingumą kalba neidavo). Gražindavaisi nauja ir „pažangia“ veido kosmetika, kaip veido odą balinantis mišinys (mūsų laikų pudra), ar skaistalai skruostams pagyvinti, kurių svarbus komponentas buvo švinas.