Jerome’as Rothenbergas gimė 1931 m. Niujorke, užaugo

žydų imigrantų šeimoje. Nuo 1953 iki 1955 m. atliko karinę

tarnybą Maince dislokuotuose Jungtinių Valstijų daliniuose.

Grįžęs į Ameriką baigė studijas Kolumbijos universitete, vėliau

dėstė literatūrą ir vizualiuosius menus Kalifornijos universitete

San Diege. Sudarė daugiau kaip septyniasdešimt knygų

– tarp jų autorinės ir verstinės poezijos, įvairių antologijų,

literatūros kritikos, esė. Taip pat yra laikomas etnopoetikos

pradininku. Kennethas Rexrothas rašė: „Jerome’as Rothenbergas

yra vienas tų didžiųjų Amerikos poetų, kurie JAV poeziją sugrąžino į šiuolaikinės pasaulio literatūros viršūnes. Niekas taip giliai neprasiskverbė iki pat poezijos šaknų.“

 

 

„Esu daug svarstęs apie Adorno’ui priskiriamą ir, beje,

kartais klaidingai verčiamą teiginį, kad rašyti poeziją po

Aušvico būtų barbariška. Tai netiesa, kadangi būtent Holokausto

patirtis ir pastūmėjo mane poezijos link“, – pristatydamas

savo kūrybą teigia Jerome’as Rothenbergas. „Po Aušvico

lieka tik poezija“.

Šioje rinktinėje gausu intertekstinių sankirtų ir istorinių

motyvų, kurie lietuvių skaitytojui nėra artimai pažįstami:

knygoje galima aptikti nuorodų į įvairius apokrifinius veikalus,

Kabalos mokymus, Europos žydų istoriją ir kt. Vis dėlto,

sekdamas paties autoriaus pavyzdžiu, paaiškinimų parengiau

minimaliai, kadangi Rothenbergas siekia atskleisti brutaliai

sunaikintą, amžiams prarastą ir todėl beveik nepažinų pasaulį.