KAIP IŠSAUGOTI MEILĘ KITŲ ŠALYJE?

1944-aisiais elzasietė pamilsta marokietį, prancūzų dalinio karį, ir jaunoji pora išvyksta į Maroko naujakurių miestą Meknesą. Kol Aminas bando įdirbti akmeningą ir bevaisį žemės sklypą, prislėgta Matilda per dienų dienas su dviem vaikais tvarkosi atkampiame ūkyje. Jauną moterį trikdo vietinių nepasitikėjimas, ją kamuoja pinigų stygius ir blėstantis vyro dėmesys. Iš tėvų namų patekusi į sutuoktinio namus Matilda netapo nei labiau nepriklausoma, nei įtakingesnė. O jis, deja, neturi nei laiko, nei gebėjimų ją paguosti.

Ar iš esmės svetimas pasaulis gali tapti savas? Ar atsipirks poros triūsas? Ar pavyks susvetimėjusiems žmonėms atgaivinti meilę?

Visi šio romano veikėjai gyvena „kitų šalyje“ – kolonistai ir vietiniai, kariai ir žemdirbiai. O ypač moterys, vyrų šalyje be paliovos ieškančios sau vietos.  Talentingoji romanistė šioje margoje freskoje atkuria epochos įtampas su didžiule empatija, tiksliai ir subtiliai pasakodama veikėjų istorijas.

Romane „Kitų šalis“ (Les pays des autres) Leïla Slimani, peržengdama epochas ir šalių sienas, pasakoja savo šeimos istoriją. 2020 m. liepos 2-ąją L. Slimani už šį romaną buvo apdovanota Didžiuoju Madam Figaro prizu (Le Grand Prix de l'Héroïne Madame Figaro 2020).

Leïla Slimani – viena garsiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų. 2016 metais už romaną „Lopšinė“ (lietuviškai išleistas 2017 m.) buvo apdovanota Goncourt’ų premija. Autorė yra penktoji moteris, per pastaruosius 20 metų gavusi šią premiją, o per visą premijos gyvavimo laikotarpį nuo 1903 m. – tik dvyliktoji. Kūrinys taip pat buvo pristatytas „Renaudot“, „Femina“, „Interallié“ premijoms, išverstas į daugiau kaip dvidešimt kalbų. Autorė literatūros kritikų bei skaitytojų dėmesį patraukė jau pirmuoju romanu „Žmogėdros sode“ (lietuviškai išleistas 2017 m.) – jis tais pačiais metais buvo pristatytas „Flore“ premijai. L. Slimani baigė Paryžiaus Politikos mokslų institutą, „Cours Flore“ mokykloje mokėsi aktorinio meistriškumo, taip pat studijavo Europos verslo mokykloje „Escp Europe“, nuo 2008 m. bendradarbiauja su žurnalu „Jeune Afrique“.