Įdomi perskaityta knyga uždega norą pamatyti ir pagal ją pastatytą filmą (jei toks yra). Bet būna ir atvirkščiai - sujaudinęs filmas atveda iki knygos, apie kurią nežinojant esant. Klaidžiojant po knygyną, akį patraukė "Klajoklių žemė". Knyga suveikė kaip magnetas - iškart priėjau, pradėjau varyti ir sužinojau, kad būtent ji tapo įkvėpimu filmui "Nomadland", kuris 2021 susižėrė daug pagrindinių Oskaro apdovanojimų: už geriausią filmą, režisieriaus darbą, pagrindinės aktorės kategoriją, geriausią scenarijaus adaptaciją ir kt. Filmo įtaiga neeilinė, o Frances McDormand vaidyba kaip visad pribloškia.

"Klajoklių žemė" - įtraukiančiai parašyta žurnalistės J.Bruder dokumentinė knyga. Autorė kelerius metus ne tik rinko informaciją, darė interviu, stebėjo, bet ir gyveno kartu su žmonėmis, kuriuos gyvenimo aplinkybės taip palytėjo, kad jie atsisakė tradicinio gyvenimo įprastame būste (name ar bute) ir apsigyveno ant ratų: pikape, vane, priekaboje ar namuke ant ratų. Nors netekę ar atsisakę standartiškai suvokiamų namų, šie žmonės nevadina savęs benamiais - jie beviečiai. Kas nutiko, kad tuntai žmonių JAV, XXI-ame amžiuje, ėmė kurti naują socialinę grupę? Tai kas gali nutikti bet kuriam iš mūsų - jums ar man. Gyvenimas ir jo grimasos: skaudžios ir finansiškai nudrenuojančios skyrybos, 2008 m. ekonominė krizė, "sudegę" pensijų fondai, neprognozuojami nekilnojamo turto šuoliai, augančios palūkanos, etc.

Šie žmonės ne tinginiai ar valkatos "iš pašaukimo", tai viduriniajai klasei priklausę amerikiečiai: gydytojai, vadovai, mokytojai, sėkmingų įmonių darbuotojai, kt. Amžius varijuoja, bet didžioji dauguma į septintą, aštuntą savo gyvenimo dešimtį įžengę poros ir vienišiai. Kažkada tikėję ir maitinęsi amerikietiškos svajonės idilišku vaizdeliu, dėl kurio ir plušėjo visą gyvenimą: sutuoktinis, pora vaikų, šuo ir namas su balta tvora. Ko gero, nei vienas iš jų nesvajojo, kad pensinius metus leis lenkdami nugarą per sezoninius darbus. Kaip pavyzdys - vienas sunkiausių ir labiausiai alinančių darbų - prieškalėdinis trijų mėnesių sezonas gigantės įmonės "Amazon" sandėliuose. Temperatūrų šuoliai darbo patalpose, dešimtys tūkstančių žingsnių per dieną (ar naktį, nelygu kokioje pamainoje dirbi) betoniniu grindiniu. Chroniški nugaros, rankų, riešų, kojų skausmai, sukelti itin fiziškai varginančio darbo specifikos. Nuolat saujomis geriamos nuskausminamųjų piliulės. Ir taip toliau.

Skaitai ir jauti, kaip knyga purto tavo "socialinio burbulo" sieneles. O kuo jos tvirtesnės, nei buvo tų žmonių? Papasakojau tik jų darbo fragmentą, o kaip atrodo pats gyvenimas išsikėlus iš buto ar namo į automobilį - kasdienė higiena, valgio gaminimas, miegojimas, saugumas...

Bet žmogus yra stebuklingas, kaip ta šaltinio versmė - gebanti iš niekur atsirasti ir pradėti čiurlenti iš naujo, bėgdama pirmyn. Knygoje daug šviesos, bendruomeniškumo, noro kabintis į gyvenimą, meilės gyvenimui, vertybių perkainojimo, naujo laisvės skonio ir kitų dalykų, kurie gali būti išsyk gąsdinantys iki kretulio ir tuo pačiu atveriantys akis naujiems vidiniams atradimams.