Žymus politikas, kultūrininkas originalios sandaros knygoje ryškina lietuvių tautos profilį, svarsto, kas mes, kuo buvome Gedimino laikais ir vėlesniais istorijos tarpsniais, „kuo esame, kuo galime būti pasauliui“. Lietuvos ateitis siejama su etninių ir valstybingumo idėjų, gamtos, lietuvių kalbos, kultūros puoselėjimu.

Platus regėjimo diapazonas, kur telpa ir asmeniniai potyriai, ir pasaulio politinės situacijos komentarai. Autorius gyvai kalbasi su skaitytoju, skatina apmąstymams, pasenusių nuostatų revizijai. Perspėja, kad dėl silpnybių, perspektyvos stokos daug ką galime prarasti kaip žmonės, tauta.

„Ar Europą dar galima išgelbėti? Vienintelis jos šansas – pakeisti gyvenimo filosofiją. Mūsų gyvenimas turi būti pagrįstas meile. Ypač – kuo plačiausia prasme mažiesiems, susipinančia su rūpestingumu, užuojauta ir gynimu. Skleidžiama savo vaikams ir visiems kitiems visur. Kadangi ji atneša laimę, tai tau patiks ir norėsi būti dar laimingesnis. Turėti jų, savo mažųjų, dar daugiau. Tuomet tampi sodininku Dievo palaimintame savo sode. Dievas ir gėris yra vienas ir tas pat. Tik tokio pobūdžio „egoizmas“ – kantrus ir tvirtas troškimas būti dvasia laimingam savo asmeniniame ir šeimos sode – gali išgelbėti senstančią ir išsigimstančią Europą. Norime, kad ir Lietuva išsigelbėtų.“ – Vytautas Landsbergis