Nuo pirmų dienų žinia skriejo per išeivių, Lietuvą vadinusių krajumi, kolonijas. Apie tai šaukė ir išeivių laikraščių antraštės, o netrukus šalia žinių agentūrų pranešimų ėmė rastis laiškų iš Lietuvos ir ištrūkusiųjų iš jos pasakojimų. 

Į knygą „Krajus dega“ sudėta keliasdešimt istorijų, atskleidžiančių sausų istorinių faktų uždengtą Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą atneštą siaubą: pirmieji mūšiai, trumpalaikė 1914 m. dalies krašto vokiečių okupacija, 1915 m. košmaras, vokiečiams einant per Lietuvą ir daug kam ne savo valia bėgant į Rusiją, taip pat 1915–1917 m. niūri vokiečių okupacijos kasdienybė. 

Knygoje pateikiama ir pasakojimų apie Vokietijoje įkalintų lietuvių išgyvenimus, neretai mirtino pavojaus lydimas kelionės į saugia oaze atrodžiusias JAV, kur nusigavus džiaugsmą pakeisdavo sielvartas dėl paliktos tėvynės. 

Niekuomet negalėsiu užmiršti visas tas baisias regyklas... Niekuomet neužmiršiu išteriotos, nuvargintos Lietuvos, pabėgėlių, nuskriaustų mergaičių, kūdikių, atskirtų nuo tėvų, sužeistųjų... Ašaros, badas ir mirtis, rodos, amžinai stovės mano akyse. 

„Lietuva karės metu“. Ievos Račkauskaitės pasakojimas 

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvoje buvo likę nemažai JAV išeivių, sugrįžusių aplankyti artimųjų. Daliai jų pavyko grįžti į JAV, bet kai kuriems teko žiaurias karo realijas pamatyti  patiems. Pavyzdžiui, Juozas Kudirka, Andrius Martus išleido atsiminimus atskiromis knygomis. Didžioji dauguma JAV lietuvių publikavo Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje atsiminimus spaudoje. Knygoje ,,Krajus dega“ surinkti  tekstai suteikia galimybę skaitytojams iš amžininkų pasakojimų suprasti ir pažinti pirmųjų karo metų įvykius Lietuvoje: trumpalaikės vokiečių okupacijos 1914 m. pasekmes, traukimąsi iš Lietuvos 1915 m., vokiečiams varant iš jos rusus, grįžimo į JAV peripetijas. Knyga ,,Krajus dega“ skirta  ne tik mokslininkams, tyrinėjantiems Lietuvos, išeivijos bei spaudos istoriją, taip pat Lietuvos istorija besidominčiai plačiajai visuomenei.