Skani iki paskutinio žodžio.

Įdomiai parašyti, taiklūs, nagrinėjantys aktualias temas apsakymai. Kaip lietuvių autorei tikrai neblogai.

Daug ironijosz

Įdomi knyga. Galėtų kas sukurt spektaklį pagal ją ar trumpametražį filmuką

Ne visos novelės man patiko. Knyga skaitėsi lengvai, greitai, bet nepaliko tokio įspūdžio, kaip tikėjausi

Nebloga knyga

“Mylimieji atrodo gražesni už kitus, nes ko gi mes verti, jei mylime negražius žmones.” Akvilę Kavaliauskaitę atradau per jos tekstus, kuriuos ji dalinasi Facebook’e. Pamenu, kad perskaičiau vieną, o tada antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą ir vis nepasisotinau. Vis dar juos skaitau. Su pasimėgavimu. Su alkiu. “Larsas niekaip negalėjo suvokti, kaip žmogus su tokiu nuostabiu protu nori gyvenime naudoti tik kūną. - Šokdama jaučiuosi laiminga be priežasties. - Laimingi be priežasties būna tik vaikai ir šunys, - jis atsakė citata iš knygos, kurios neprisiminė, ar citata tiksli, o gal tai ne citata, o jo paties mintis.” Kaip ir tekstuose Facebook’e, taip ir “Kūnuose”, rašytoja sudeda tarsi kirčius ant problemų, paprastų istorijų, kurias kartais praleidžiame pro akis, kurias ignoruojame. Eh, tas stiprus ironiškas balselis bei taiklios įžvalgos! “- Parodyti žiūrovui jausmą, kurio jis pats sau dar nespėjo įvardinti. Čia yra esmė. Mes gerai žinome pagrindinius jausmus. Atskiriame, kada tai liūdesys, kada pyktis, kada puikybė ar pavydas. Bet jausmai turi daug atspalvių. Vienokį džiaugsmą jauti įsimylėjusi, kitokį – pasveikusi nuo vėžio. Supranti? Pagrindiniai jausmai – tai banalu. Nebanalūs jų atspalviai, nes jų tiek daug, kad neįmanoma suskaičiuoti, niekada neįvardinsime visų, ne tik neįvardinsime, bet ir nepajusime.” Nors kai kurios istorijos atrodo paprastos ir gan banalios, pavyzdžiui, apie besilinksminančius jaunuolius, kurie kalba apie netrukus keliavimą į universitetą, o kitas – Angliją, Kavaliauskaitė sugeba pateikti jas iš kitos perspektyvos – pašiepiant bei tekstus sujungiant viena tematika - kūnu. Skaitydama daug šypsojausi ir daug žymėjausi, o šios knygos skaitymą ir jos istorijas galiu palyginti su bambonkėmis – taip gardu, kad neapsiriboji viena. “- Niekas taip nesužaloja žmogaus, kaip jo paties kūnas. Visus mus įsodino ne į tą lėktuvą.”

Lengvos, su mintim ir įdomios novelės. Išbaigtos, savitos ir originalios, labai patiko ši knyga.

Nuostabi knyga. Įdomi, keista, kitokia. Pagaliau kažkas originalaus taro viso lietuviško niūrumo ar banalumo.

Labai superines noveles! Viskas taip paprasta, bet kartu netiketa... Vieno vakaro skaitinys, bet nuteikiantis maloniai:)