4/5

Jurgita

Labai įdomu. Kažkaip neteko susidurt, kad autorė rašanti apie psichologiją gilintųsi į kažkada gyvenusiu žmonių asmenybes, jų gyvenimus bei vaikystės traumas. Labai įdomu, o kartu ir labai skaudu buvo skaityt apie žymių žmonių vaikystėje patirtas ir tėvų žiaurumo sukeltas traumas. Labai nustebino autorės požiūris ir teisingumas kalbant apie ketvirtą Dievo įsakymą “Gerbk savo tėvą ir motiną”. O kai tėvai skriaudė, prievartavo ar negeidė to vaikelio, kaip tada gerbti tėvus? “Žmogaus pasąmonė į kūno ląsteles įrašo visą istoriją ir vieną dieną jį priverčia pažvelgti tiesai į akis.” Ši citata iš knygos priverčia labai susimąstyti. “Iš vaikystės atėję lūkesčiai gali būti tokie stiprūs, kad žmogus, bijodamas prarasti meilės iliuziją, atsisakys visko, kas jam naudinga, kad tik taptų toks, kokio norėjo jo tėvai.” O ši citata nuveda į tiesos ir mąstymo kelią, ką gi visgi daryti, kad nekenkti visų pirma sau ir su savimi būti taikoje? Kaip nustoti būti tokiu žmogumi, kurio nori kiti, bet koks tu pats nesi, o būti savimi? Kaip nustatyti ribas? Ar atleisti, o gal tiesiog nustoti bendrauti vardan savo paties pagijimo ir pažeisti moralę ir 4 Dievo įsakymą. Knyga verčianti pamąstyti ir galbūt persidėlioti gyvenimą ir mintis, bet pačioje knygoje man trūko kartais iki galo išsakytų autorės minčių, nes vietomis kaikurie skyriau buvo padriki ar tiesiog “apkandžioti” ir lyg ir neišbaigti.