Perskaitę šią eiliuotą apysaką sužinosite, dėl ko su-

sipyko Labanoro girios „taikūnai“ ir „plėšrūnai“, o 

pelėda Mintrė paskelbė mūšį. Pralaimėjusiems tektų

palikti girią.

Taikūnai, suprasdami, kad neturi grėsmingo ir tvirto

vado, įkalba vadovauti kariaunai seną vienišą stum-

brą Barzdžių. Plėšrūnai taip pat nesnaudžia – jie pa-

sitelkia pagalbon niekadėją lokį Timofėjų – prašalai-

tį iš rytų, retkarčiais užklysdavusį į Labanorą.

Abi pusės turi tik kelias dienas pasirengti mūšiui,

kuris turi įvykti pelėdai subaubus, kai tik nušvies

pirmas saulės spindulys.

Mūšis pasibaigia netikėtai – abi pusės nelauktai su-

žino, kad dėl visų negandų girioje pirmiausia kalti...

Ne, nesakysiu – patys perskaitykite ir pamatysite.

Perskaitę susipažinsite ir su Lietuvoje gyvenančiais

ar net išnykusiais žinduoliais, paukščiais, kai ku-

riais ropliais, žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais, net

krembliais ir budėmis.

Sužinosite daug naujų (o gal primirštų?) žodžių ir

suprasite, kodėl reikia saugoti ir tausoti gamtą.