Vidurinėje visi manė, kad Šaila ir Keris bus pora... visi, išskyrus Šailą ir Kerį.

Jie buvo tik draugai. Geriausi draugai. Ištisas vasaras praleido sėdėdami ant Šailos verandos laiptelių, svajodami apie ateitį. Abu ištrūks iš Šiaurės Omahos – Šaila įstos į koledžą ir taps aktore, o Keris – karininku. Abu vienas kitam žadėjo, kad jų draugystė nesikeis.

Dabar Šailai trisdešimt treji, nuo paskutinio pokalbio su Keriu praėjo keturiolika metų. Ji spėjo ištekėti ir išsiskirti. Augina du vaikus. Ir vėl gyvena savo vaikystės namuose. Jos gyvenimas toli gražu nesusiklostė, kaip planuota. Gavusi kvietimą į seno draugo vestuves, Šaila nepaliauja svarsčiusi, ar Keris jose dalyvaus – ir ar ji viliasi jį ten sutikti. Ar Keris apskritai norės su ja bendrauti? Po visko, kas įvyko?

Atsakymas – taip. Ir taip. Ir taip.

„Lėtas šokis“ – tai pasakojimas apie du paauglius, pamilusius vienas kitą, kai dar nė vienas nesuprato, kas apskritai yra meilė. Du draugus, praradusius viską. Du suaugusius žmones, pasiklydusius gyvenime.