Akvilė Kavaliauskaitė, žurnalistė ir rašytoja:

Šita knyga pasirodė pati vertingiausia. Jeigu pirmos dvi kalba apie tai, kaip atsikratyti nepageidaujamų minčių, tai „Liūdnos smegenys“ atskleidžia, kodėl tos mintys apskritai yra. Psichiatras Andersas Hansenas siūlo į nerimą ir depresiją pažvelgti iš smegenų perspektyvos.

Negana to, jis moka patraukliai rašyti. Sudėjus šituos dalykus, gauni knygą, kurią visą norisi susikonspektuoti.

Neišsigąskite viršelio. Jis ironiškas. Žmogus žvelgia į žydrą vandenyną, o mato juodą tuštumą. Kaip ir mes. Šaldytuve nebetelpa maistas, batai kainuoja kaip mėnesio alga prie lito, elektroniniame pašte – bilietas į Tailandą, o tavo veidas vis tiek perkreiptas ir nežinia, ką su tuo daryti.

Hansenas atsakymų ieško mūsų prigimtyje. Jausmus, kurių negalime pakęsti, jis susieja su mūsų protėvių kasdienybe. Iš knygos sužinojau, kad ne šiaip sau vienatvė veda į depresiją, o panikos priepuolis tikrai nėra XXI amžiaus išradimas.

Ramina jau vien skaitymo procesas. Puikus vertimas, gražus leidimas, meno kūriniai tarp skyrių. Po „Liūdnų smegenų“ į nerimą žiūriu pragmatiškiau. Mažiau liūdžiu, daugiau stebiu. Ir kai vidury nakties pabundu išpilta šalto prakaito, sakau sau: „Akvile, viskas gerai, čia tik tavo smegenys, sukurtos ne tam, kad būtum laiminga, o tam, kad išgyventum“.