Esu žurnalistė, scenaristė iš Kauno. Galbūt todėl poeziją užčiuopiu šį tą vis sužinodama: mane jaudina faktai, datos, žemėlapiai ir jų sukurtos istorijos ar mini situacijos. Kaip 90-inių vaikas, daugiausiai tokių „sužinojimų“ paveldėjau iš XX amžiaus Lietuvos, Rytų Europos patirčių, todėl ir knygą pavadinau „Liuksemburgo jūra“ – tai užuomina į laikotarpio ilgesio simboliu tapusį „Liuksemburgo radiją“, į svajonę kartais neįmanomo, į mažų dalykų dideles jūras.

Kas sutekėjo į šias jūras knygoje? Nuo ledynų iki protėvių prakaito, nuo didžiausių Lietuvos upių iki pavasarinės balutės, nuo senelių vargų ir ašarų iki jau mano kartos nerūpestingų šampano burbuliukų. Kviečiu nerti!