Ar yra kokia nors žmogaus gyvenimo prasmė, klausia pagrindinis J. M. Coetzee romano veikėjas sodininkas Maiklas K. Jis nusprendžia, kad buvo paleistas į pasaulį tam, kad slaugytų sunkiai sergančią motiną, ir ryžtasi nuvežti ją per karo niokojamą šalį į gimtinę kaime. Pakeliui motina miršta ir Maiklas lieka vienišas klajoti po karo zoną. Jis siekia tik vieno – kad žmonės jam duotų ramybę, kad neverstų jo savo tarnu ir jų kurti įstatymai nekalintų stovyklose, bet leistų auginti sodą... Paprasto vyro kelionė tolyn nuo skurdo ir badmiriavimo neteikia vilties, kad jos gale bus pasiekta būsena, kai gali gyventi iš to, ką duoda žemė. Ji tik atskleidžia žmogaus būties silpnumą.

Taupus Nobelio premijos laureato J. M. Coetzee sakinys pasako nepaprastai daug. Autorių skaudina pilietinių karų varginamos Afrikos realybė, rasinė nelygybė ir ribota individo laisvė būti savimi.

Violetos Tauragienės vertimas subtiliai ir kūrybiškai perteikia originalo tekstą.

1983-iaisiais romanas pelnė Bookerio premiją.