„MANIAC‘as“ – romanas apie mąstymo ribas ir racionalumo iliuzijas, užburiantis XX a. svajonių ir XXI a. košmarų triptikas, atskleidžiantis įspūdingą kelią – nuo nestabilių matematikos pagrindų iki dirbtinio intelekto įsigalėjimo.

Fizikos sieloje apsigyveno demonas, blogis, kartu vedantis nacius į valdžią: dar 1933 m. tai nujautė fizikas Paulis Ehrenfestas, artimas Einsteino draugas, atėmęs sau ir savo sūnui gyvybę, kad netektų matyti irracionaliu tapusio mokslo padarinių. 

Šie būgštavimai romano skyriuje apie Johną von Neumanną – vunderkindą, kurio protas gąsdino aplinkinius, „marsietį“, sukėlusį revoliucijas visose srityse, kuriose dirbo, – pasitvirtina. Von Neumannas prisidėjo prie Manhatano projekto kuriant atominę bombą, sugalvojo žaidimų teoriją, sukūrė modernųjį kompiuterį, buvo vienas pirmųjų, prabilusių apie dirbtinį intelektą, virtualią visatą ir skaitmeninę ateitį. Apie jo beprotišką genialumą, ryškų ir destruktyvų gyvenimą pasakoja galybė balsų – nuo žymiausių XX a. fizikų iki bičiulių ir artimųjų, besižavinčių ir vis labiau besibaiminančių.

Triptikas baigiamas kinų stalo žaidimo go dvikova tarp čempiono Lee Sedolo ir dirbtinio intelekto programos „AlphaGo“ – kaprizingos, gąsdinančios dievybės, įkūnijančios esminį neužbaigto von Neumanno projekto siekį – sukurti antžmogiško intelekto skaitmeninę būtybę. 

Išmoningai jungdamas mokslo istorijos faktus ir grožinės literatūros naratyvinius variklius, Čilės autorius Benjamínas Labatutas vedžioja mus vizionieriškų ir šiurpių istorijos momentų, atominių sprogimų audrų, Šaltojo karo strategijų ir virtualios visatos gimimo vingiais. „MANIAC‘as“ baugina, priverčia klaidžioti po šiuolaikinio mokslo labirintus ir atveria jų viduje slypinčią grėsmingą tamsą.