Pasak A. MacIntyre'o, Sovietų Sąjungos žlugimas tiek Lietuvoje, tiek kitose Rytų Europos šalyse, deja, nepadarė galo sovietinio marksizmo įtakai dviem svarbiais atžvilgiais. Vis dar daug žmonių tiki, kad sovietinio marksizmo diskretitavimas diskredituoja patį marksizmą apskritai ir kad marksizmo ryšys su krikščionybe gali būti tik antagonistinis. Pagrindinė knygos „Marksizmas ir krikščionybė“ tezė yra teiginys, kad abi šios nuostatos yra klaidingos.

Pristatydamas Macintyre'o filosofiją Andrius Bielskis rašo:
Alasdairo MacIntyre‘o filosofiją galima apibūdinti kaip revoliucinį tomizmą. Žinoma, toks apibūdinimas yra paradoksalus, ypač tradiciškai suprasto tomizmo kontekste. Tačiau MacIntyre‘as nėra ir niekada nebuvo tradicinis tomistas. Kilęs iš mažo Škotijos keltiškai kalbančio žvejų kaimo, įšmokęs graikų, lotynų, vokiečių kalbas, MacIntyre‘as, kaip ir daugelis to meto Europos jaunų intelektualų, vienaip ar kitaip susidūrusių su industriniu kapitalizmu, įstojo į vietinę, t.y. Britanijos, komunistų partiją.

"McIntyre'as save laikė tiek marksistu, tiek ir kriksčionimi, bet vėliau išsižada abiejų ideologijų", - rašo Andrius Bielskis.

Aktyviai reikšdamasis akademinėje spaudoje, ypač tuo metu socialistinei minčiai atstovaujančiame International Socialism (Tarptautinis Socializmas), MacIntyre‘as savo karjeros pradžioje išgarsėjo kaip trockistas. Tačiau šitoks angažavimasis komunizmui greitai išblėso. Beje, tai įvyko dar iki Nikitos Chruščiovo viešo stalinizmo pasmerkimo bei eurokomunizmą kompromituojančių drastiškų įvykių Vengrijoje 1956 metais. 1968 metais savo knygoje “Marxism and Christianity” (Marksizmas ir Krikščionybė), kuri buvo parašyta prieš gerą dešimtį metų, t.y. tuomet, kai dar save laikė tiek marksistu, tiek ir krikščionimi, MacIntyre‘as pratarmėje viešai išsižada abiejų ideologijų.