Jei negaliu daryti didelių dalykų, darau mažus, bet taip, kad jie būtų svarbūs.

                                                                                       Martinas Liuteris Kingas

Tikrais išgyvenimais paremta istorija apie būtinybę rinktis, baimę ir viltį, tolerantiškumą ir elgesio ribas, kurias susikuriame, veikiami stereotipų. Subtiliai, aštriai įžvelgdama visas smulkmenas, atskleisdama sudėtingus ir trapius žmonių santykius, Jodi Picoult paliečia jautrią moralinę temą, kuri įkvėps permąstyti požiūrį į save ir kitus.

                      Akušerė Ruta Džeferson jau per dvidešimt metų dirba Konektikuto ligoninėje. Per savo budėjimą Ruta, kaip įprasta, apžiūri naujagimį, tačiau po kelių minučių išgirsta, kad jai paskirtas kitas pacientas. Kūdikio tėvai nenori, kad afroamerikietė liestų jų kūdikį. Ligoninė išpildo jų prašymą, tačiau kitą dieną, kai Ruta viena budi naujagimių palatoje, vaikutis nustoja kvėpavęs... Ruta turi nuspręsti, ar laikytis slaugytojos priesaikos, ar paklusti įsakymui laikytis atokiai nuo kūdikio.

                      Ruta apkaltinama sunkiu nusikaltimu, kuris iš esmės pakeičia jos gyvenimą. Kenedė Makvori, baltaodė valstybės skiriama advokatė, imasi šios bylos, bet duoda netikėtą patarimą: jei teismo salėje užsiminsime apie rasę, bylos nelaimėsime. Kenedė ir Ruta turi pelnyti viena kitos pasitikėjimą ir suvokti, kad tai, ko jas visą gyvenimą mokė apie kitus ir save, gali būti neteisinga.

                      Romane pasakojama iš trijų veikėjų perspektyvos: akušerės, kūdikio tėvo ir advokatės, kurių supratimas apie rasę, žmonių skirtumus ir toleranciją skiriasi. Autorė subtiliai pateikia įžvalgų apie mūsų požiūrį į save ir kitus, jautriai, išmaniai ir atvirai nagrinėja rasės, privilegijų, rasinių prietarų, teisingumo ir atjautos klausimus, nepasiūlydama lengvų atsakymų.