Buvusio vaikino dėka įsitaisiau dvylikapirštės žarnos opą. Penkerius metus, kol buvome pora, jis aiškino, kad santuoka nieko nereiškia, bet neseniai sužinojau, kad vyras, kuriam norėjau pagimdyti būrelį vaikų, netrukus užmaus žiedą vos pažįstamai amerikietei.

Ir štai – guliu Kauno klinikose. Mano palatos kaimynė psichologė Kristina taip pat gydosi opą, kurią padovanojo neištikimas vyras, pametęs habilituoto daktaro galvelę dėl jaunos pasijos. Kur dvi likimo draugės, ten kvepia nuotykiais – pasirodo, net ligoninėje gali būti nenuobodu!

Tik... Negaliu pakęsti arogantiško gydytojo Henriko Tomkaus. Pro palatos durų stiklą pastebėjusi grėsmingą siluetą baltu chalatu įsitempiu, o jam pravėrus duris, tampa sunku kvėpuoti. Vengiu net šypsotis šiam patraukliam medikui, nes jau pirmą kartą apžiūrėdamas leido suprasti, kad flirtuojančios pacientės užkniso juodai.

Kaip ironiška – kavos aparatas stovi šalia tų ligonių palatų, kuriems jos negalima. Kaskart praeidamas prisimenu, kaip pirmą kartą čia pamačiau Urtę ir išpyliau jos kavą velniop. Nejučia lūpose pražysta šypsena. Negaliu patikėti, kad man taip rūpi silpnavalių pacienčių sveikata…