Prieš 180 metų plykstelėjo danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (1805–1875) kūrybos liepsnelė (viena iš daugelio, viena iš gausaus ryšelio!) ir sušvito „Mergaitė su degtukais“ (1845). Skirtingai nei mergaitės degtukų ryšelis, šio kūrinio šviesa nebeužgeso, jis išgarsėjo visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Paklauskit tėvų, senelių ir tuo įsitikinsite.

Ar tai pasaka, ar tikroviška istorija? – svarsto skaitytojai. Tai labai anderseniškas kūrinys, – atsakytume, – nes jame beveik išblankusios ribos tarp pasakos, svajonės ir tikrovės. Be to, jis anderseniškai liūdnas. Tik… keista pajusti, jog ir liūdesys gali būti gražus. Taurinantis, pakylėjantis, guodžiantis. Ypač kai tekstas plevena tarp nuostabių Kęstučio Kasparavičiaus piešinių.

Kęstutis Urba

Ne viena vaikų karta užaugo klausydami danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (1805–1875) pasakų. Žymiojo kūrėjo istorijos – odė gerumui, švelnumui, narsai, gebėjimui atleisti ir pasiaukoti dėl kito. Šių pasakų veikėjai, net patirdami itin sunkių išbandymų, geba išlikti savimi bei išlaikyti širdies tyrumą.

„Mergaitė su degtukais“ – viena žymiausių ir jautriausių Hanso Christiano Anderseno pasakų. Ši istorija ne kartą ekranizuota, vaidinta spektakliuose, ją skaitydami viso pasaulio vaikai jau ne pirmą šimtmetį mokosi atjausti ir suprasti vieni kitus. Tyro liūdesio ir švelnumo kupiną klasikinę pasaką puošia mylimo lietuvių dailininko Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijos.