Kristijono Donelaičio "Metai" yra praktiškai pirmasis grožinės lietuvių literatūros tekstas, ir kartu – bene vertingiausias kūrinys mūsų literatūros istorijoje. Šie paradoksai pinasi į kamuolį, keldami vis naujus klausimus atidesniam "Metų" skaitytojui, filologui. Donelaičio gyvenimas, kūryba susijusi su gerokai mums svetimu XVIII amžiaus kultūros kontekstu, todėl, norėdami pasiaiškinti kūrinio atsiradimo sąlygas, pasirinktą temą, vaizdavimo būdą, poetines ir retorines priemones bei kita, turime gilintis į to meto literatūros supratimo problemas. Tačiau, be istorinio pobūdžio problemų, neatsakytas lieka šio kūrinio pastovios vertės klausimas: kodėl, keičiantis literatūrinėms madoms, "Metai" nesensta? Atvirkščiai, šis tekstas vis labiau atsiskleidžia, kviesdamas į jį gilintis.