Jos akys, žalios tarsi šlapios šviežios žolės viršūnėlės, sklidinos švelnumo. Galėtų perplėšti man gerklę. Atvirkščiai, pakelia priekines letenas, padeda ant rankos ir trukteli mane artyn. Man skruostu nusirita ašara. Pasitikiu šia kate, ji galėtų mane sudraskyti į skutelius, ji yra sudraskiusi mane į skutelius.

Šios knygos autorė ilgai ieškojo savęs – studijavo, išbandė ir valytojos darbą, ir rinkodaros specialistės karjerą. Dvidešimt ketverių ant pečių užsimeta kuprinę, atsisveikina su gimtąja Anglija ir išskrenda į Boliviją, ten tikėdamasi suprasti, ko nori iš gyvenimo. Tačiau ir ten jaučiasi lyg svetimkūnis, gal todėl susidomi kavinėje į rankas patekusia skrajute apie savanorių ieškančią gyvūnų gerovės labdaros organizaciją. Padirbėti mėnesį prieglaudoje Amazonės džiunglėse? Kodėl gi ne?

Džiunglės sutinka nesvetingai ir nuotykiai prasideda vos išlipus iš autobuso: vabzdžiai apsupa tokiu tankiu debesiu, kurio neįmanoma išvaikyti. Ausis tiesiog užgriūva galybė garsų, nosį riečia dvokas, kiek primenantis šlapių marškinėlių, į kuriuos suvyniota ir palikta pūti žuvis. O dar iš tamsaus atžalyno, kur įsikūrusi prieglauda, išlekia milžiniška juoda kiaulė, įsikandusi raudoną liemenėlę...

Kadaise neteisėtai iš džiunglių išgabenti gyvūnai juodojoje rinkoje buvo parduoti kaip namų augintiniai, cirkams ar zoologijos sodams. Atgal jie grįžo sužaloti ir fiziškai, ir emociškai. Labdaros organizacijos suburti vietos gyventojai ir savanoriai stengiasi jiems sukurti kiek įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas. Naujai atvykėlei patikima globoti Vairą – baikščią pumą, kurią reikia bent trumpam išleisti iš narvo, kad pajustų šiokią tokią laisvę. Ir su ja, pririšta virve, pasivaikščioti. Nejaugi tai nėra pavojinga? „Gal ir pavojinga. Bet kiekvienas turime nuspręsti, ar, mūsų manymu, šie gyvūnai to verti“, – išgirsta iš kolegės.

Kiekviena diena Bolivijos džiunglėse – kova mėginant suprasti globotinius (tarp jų – ir plėšrūnus), susidoroti su gamtos pavojais ir susitarti su savimi.

„Metai su puma“ – jautri istorija, kaip dvi nevilties užkluptos ir meilės trokštančios būtybės suartėja. Tai, kas turėjo būti tik trumpas nuotykis, tapo kur kas daugiau – Laura Coleman susiejo gyvenimą su laukinių gyvūnų globa ir prieglauda Amazonės džiunglėse, o savo nusivylimus ir džiaugsmus sudėjo į knygą.