Elin Hilderbrand – amerikiečių autorė, dvidešimt penkerius metus gyvenanti Nantaketo kurorte, 22 bestseleriais tapusių romanų autorė, kurią spauda vadina „paplūdimio romanų karaliene“. Lietuviškai jau išleistas jos romanas „Tobula pora“ („Tyto alba, 2019). „Miestelis prie vandenyno“ – istorija apie gandus. Paskalas. Apkalbas. Apie tai, kaip nuogirdos virsta istorijomis, kurių kamuolys vis didėja, didėja, kol galiausiai niekas nebesupranta, kur tiesa, o kur melas.

Nantakete gyvenančią rašytoją Madleną King kūrybinė krizė ištiko blogiausiu metu. Terminas įteikti naują romaną negailestingai artėja, kaupiasi neapmokėtos sąskaitos, o įkvėpimas taip ir neateina. Apie ką rašyti? Geriausia Madlenos draugė Greisė viso miestelio pavydui perkuria savo sodą – tai turės būti tikras rojaus kampelis; tačiau svarbiausia, kad prie jo dirba gražuolis kraštovaizdžio architektas. Ir, nespėjusi nė susivokti, Greisė atsiduria jausmų sūkuryje, kuris, jei ji nesusitvardys, gali nušluoti jos ilgametę santuoką. Tačiau ar Greisės romanas negalėtų tapti Madlenos išsigelbėjimu? O jei ji parašytų knygą apie tai, kas vyksta jos geriausios draugės gyvenime? Ir Madlena išsinuomoja butuką mieste, kad galėtų niekieno netrukdoma atsiduoti kūrybai. Tačiau kai į jos duris pasibeldžia Greisės vyras Edis, norėdamas papriekaištauti, kodėl ji kreipėsi ne į jį, o į kitą nekilnojamojo turto agentą, po miestelį pasklinda pirmasis gandas... Ar girdėjote, kad Madlena ir Edis suka romaną? O ar girdėjote, kad Greisės dukra, tylioji Houp, permiegojo su savo sesers vaikinu? Ar girdėjote? 

Vasara Nantakete iškelia viską į viešumą. Regis, ramus ir prabangus miestelis prie vandenyno iš tiesų – tikras širšių lizdas, kur visi tik ir taikosi iš pasalų įgelti kitam. Ir kur tiesa apie gyventojus pasirodo esanti dar blogesnė nei skleidžiamos paskalos.