Rekomenduoju, šio rašytojo kūriniai aukščio lygio

Nepatiko, labai nuobodi

Nesitikėta, ko nelaukta. Gilus, prasmingas pasakojimas apie tragikomišką situaciją. ABRAHAM B.YENOSHUA ir MOTERIS JERUZALĖJE. Ir nežinia, kurie kuriuos įkvėpė, tačiau skaitant šią istoriją, į ausį šnibždėjo Jose Saramago ir William Faulkner. Tarsi „jau gulėčiau mirties patale“. Bevardiškumas. Vienintelis svarbus žmogus šiame pasakojime – Julija Ragajev. Vienintelė žinoma vardu ir pavarde. Kiti veikėjai yra pareigų ir naudingų savybių rinkiniai. Kai autoriai taip manipuliuoja savo veikėjais, žymiai lengviau yra prisiminti juos ne vardais, bet veiksmais ir elgesiu, kuriais jie yra apdovanojami. Mėgstu, kai mano atmintis ir mintys nėra apsunkinamos nereiškmingomis smulkmenomis. Leidžiama kvėpuoti ir atkreipti dėmesį į tai, kas iš tiesų yra svarbu. O kas yra svarbu? Ji – ne vienintelė, kurią turime pastebėti. Jis – žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovas. Jo kelionė į save yra daug įdomesnė. Jo kova su savimi ir kitais, priešgyvenimas, normų laužimas, nuolatinis abejojimas, vietos, ramybės, meilės paieškos. Jis suglumsta, kai nepastebi to, ką pastebėjo kiti. Greičiausiai daugelis nepastebi to, kas iš tiesų yra akivaizdų. Jo nepastabumas jam kainuoja „apsėstumą“. Tuo, ko neprisimena. Stebėdamas jį noriu suprasti, koks gi tas Grožis yra iš tikrųjų? Ir tai ne tik kelionė į save per save. Tai kiek platesnės įžvalgos reikalaujantis kūrinys. Kiek mes matome, girdime, kiek mes suteikiame reikšmės, kiek mes sugretiname. Kokie mes esame šiame gyvenime, kokią istoriją kuriame savo buvimu, kaip mus prisimins, kas būsime tokie? Kūrinyje svarbus vietos motyvas. Vieta, kurioje esi gimęs, nebūtinai yra tavo tėvynė, tavo namai, tau. Kas yra namai? Aktualu – kur norėtum atgulti amžinojo poilsio. Kiek tai yra svarbu tau ir kiek tai bus svarbu tavo artimiesiems. Žemiškos, bet dažnai apeinamos temos, tarsi tai būtų tabu. Daugelis temų yra tabu arba nereikšmingos. Ir ta akimirka, kai paskutiniame istorijos puslapyje visi atvirsta. Kaip rankomis suplojus, tiesiog burtai. Padrikos mintys, labai padrikos. Perskaičiau, tačiau mintyse toli gražu dar ne viskas susidėliojo į atitinkamus stalčius. Perskaityčiau antrą kartą vardan to, kad suprasčiau, jog nieko nepraleidau. Rekomenduoju rimtesnės literatūros skaitytojams. Ir vis tik man įdomu, kaip ji atrodė.

Viena geriausių knygų, kokias tik esu skaitęs...

Nuvylė prastas kūrinio stilius. Kai viename puslapyje personažas įvardijamas ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VADOVU kokius penkis kartus, norisi atidėti knygą į šalį.

Taip, pabaiga buvo netikėta, bet knyga prailgo, gan nuobodi.

Nežinau kaip tinkamai vertinti. Labiau filosofinė, daug apmąstymų, netikėtų atradimų. Pabaiga sukėlė tik dar daugiau intrigos. Vieno įsimylėjusio žmogaus nuslėptas sprendimas nulemia moters likimą ir į keblią situaciją įpainioja ne vieną žmogų.. Tikrai nelengva knyga.

Nežinau kaip vertinti. Man labiau tokia filosofinė, daug apmąstymų, netikėtų atradimų. Pabaiga sukėlė tik dar daugiau intrigų. Tikrai nelengva knyga

Neįsivaizduoju kaip įvertinti. Atrodo, neeilinė knyga. Tiems, kas perskaitys iki pabaigos - liks ir nepamirštama, man atrodo. :) Man patiko knygos pradžia, vidurys kažkodėl prailgo, bet knygos pabaiga vėl pasidarė įdomi, intriguojanti ir galiausiai pradedi pastebėti, ką autorius turėjo minty rašydamas knygą. Ir nors iki galo dar daug lieka neaišku, o viskas lyg ir nugula paraštėse, bet, greičiausiai, tai ir yra geros knygos bruožas. Bus tikrai apie ką pagalvoti.

Nuostabi knyga. Rekomenduoju.