Ji turbūt klysta, bet regis, kad į jos namą kažkas įsikrausto. Trejybės alėjos viduryje stovi furgonas, du vyrai užsikėlę ant pečių neša didelį baldą pro vartelius ir takeliu namo link.

Pro mano vartelius.

Mano takeliu.

Ne, Fiona Loson nesapnuoja – ji tikrai savo akimis mato, kaip svetimi žmonės kraustosi į jos namą. Namą, šalia kurio auga jos sodinta magnolija ir kurio ji niekam nepardavė!

Deja, tai ne klaida ir ne pokštas, kurį galėjo iškrėsti Fi (beveik) buvęs sutuoktinis Bremas. Namas, kuriame pagal modernios tėvystės principus jie paeiliui gyveno su savo berniukais, iš tiesų parduotas. Kaip tai galėjo nutikti be Fi žinios? Ir kur, po velnių, dingo Bremas, kai jo labiausiai reikia?

Bremas padarė siaubingą klaidą, o bandydamas ją išpirkti įklimpo dar giliau. Ką jis slėpė nuo žmonos, o ką ši – nuo jo? Kaip jie išgyvens žiaurią tiesą, kad prarasti gali kur kas daugiau nei savo namą...